Optimizmas dėl ekonomikos atsigavimo išlieka: pramonės, mažmeninės prekybos ir vidaus vartojimo duomenys liudija ekonomikos stabilizavimą ir laipsnišką atsigavimą. Ekonomikos prognozės rodo, kad Lietuvos ekonomika COVID-19 smūgį atlaikė geriau, nei tikėtasi.

Praėjusią savaitę paskelbtoje Finansų ministerijos ekonomikos apžvalgoje prognozuotas BVP 7 proc. susitraukimas (balandį prognozės siekė -7,3 proc.). Tokia pat BVP prognozė numatyta liepos 7 d. paskelbtoje Europos Komisijos prognozėje (euro zonos valstybių ekonomika, numatoma, susitrauks 8,7 proc.). Sėkmingą Lietuvos atsaką pirmaisiais mėnesiais kovojant su pandemija rodo ir Tvarios plėtros ataskaitoje Lietuvai tarp EBPO valstybių skirta 4-a vieta.

Ekonominė situacija

Liepą toliau auga registruoto nedarbo lygis. Pirmosios savaitės duomenimis, fiksuotas didžiausias nedarbo lygis (12,6 proc.) ir didžiausias registruotų bedarbių skaičius 216 439, sakoma pranešime.

Neigiamos tendencijos fiksuotos, lyginant apdraustų darbuotojų ir naujų darbo skelbimų skaičius su praėjusių savaičių duomenimis. Birželio 29 – liepos 5 dienomis apdraustų darbuotojų skaičius sumažėjo 2,6 tūkst. ir savaitės pabaigoje siekė 1,359 mln. Tačiau augo apdraustųjų skaičius nuo karantino pradžios labiausiai nukentėjusiame apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sektoriuje (1,6 proc.), taip pat IRT sektoriuje (1,5 proc.). Paskutinę birželio savaitę privačiuose portaluose paskelbtų naujų darbo skelbimų skaičius buvo 19 proc. mažesnis nei ankstesnę savaitę.

„Sveikiname Europos Komisijos ir kitų organizacijų į labiau optimistinę pusę koreguojamas Lietuvos ekonomikos prognozes, tačiau ir toliau atidžiai vertiname situaciją ir ekonominių priemonių įgyvendinimą. Didžiausią dėmesį skiriame Ekonomikos skatinimo plano priemonėms, skirtoms užimtumo didinimui, verslo likvidumui ir ekonomikos skatinimui, Ateities ekonomikos DNR plano priemonių įgyvendinimui“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėsena

Iš plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 13,7 proc. (673 mln. eurų). Vidutiniškai per savaitę lėšų naudojimas ir toliau didėja daugiau nei 1 proc. punktu. Siekiant padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, iki liepos 3 d. panaudota 358 mln. eurų (18,91 proc. skirtų lėšų).

Vyriausybei siekiant padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą, fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1 200 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota daugiau nei 246 mln. eurų (20,5 proc.) – mokėjimų suma augo 2 proc. punktais.

Nuosekliai auga išmokos nuomos mokesčiui kompensuoti: iki šios dienos jau išmokėta virš 6 mln. eurų.

Per pastarąją savaitę didėjo mokesčių atidėjimo sutarčių skaičius ir mokestinių paskolų sumos: iš viso pasirašytos 2 032 sutartys dėl mokestinės paskolos atidedant arba išdėstant dalimis. Pasirašytų mokestinių paskolų palūkanų atidėjimo sutarčių suma siekia 42,0 mln. eurų. Tačiau pirmą kartą po trijų savaičių augimo 14,5 mln. eurų sumažėjo neišieškoma mokestinių nepriemokų suma, ji šiuo metu siekia 610,2 mln. eurų. Mokestinių nepriemokų išieškojimas sustabdytas 63 713 fizinių ir juridinių asmenų.