„Sodra“ karantino laikotarpiu jau išmokėjo 110 milijonų eurų ligos išmokų, susijusių su epidemine situacija, o nedarbo išmokų – 26 milijonais eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gyventojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos gegužę išliko stabilios, tačiau prie to prisidėjo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas.

Vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau, palyginti, pirmaisiais šių metų mėnesiais iki karantino metinis darbo pajamų augimo tempas viršijo 11 proc.

Be to, beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjo apdraustųjų (dirbančiųjų) skaičius, o šį birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25 tūkst. (44 proc.) daugiau nei pernai.

„Karantinas baigėsi ir stebime, kad darbo rinka atsigauna. Nors gegužę darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas vis dar buvo neigiamas, jis gerokai palankesnis nei balandį ir kovą.

Tikimės, kad daliai gyventojų darbo vietą padėjo išsaugoti ir ligos išmokos, kurias „Sodra“ tėvams, prižiūrėjusiems savo mažus vaikus, mokėjo tris mėnesius. Toliau esame nusiteikę mokėti išaugusias nedarbo išmokas.

Bendrai stebime, kad gyventojų darbo užmokesčio fondas būtų mažėjęs, tačiau smukusias darbo pajamas kompensavo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas“, – vertina „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Gelbėjo ligos išmokos

Šių metų kovą – gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, nepaisant sezoniškumo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu 20 tūkst. daugiau darbuotojų buvo priimta negu atleista.

Labiausiai COVID-19 paveikė vyriausius darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų/ atleidimų balansas tarp vyriausių 56 – 65 metų amžiaus gyventojų (-8300). Palyginti, 31 – 40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3500 daugiau darbuotojų nei priimta.

Pastaruosius darbuotojus galėjo apsaugoti ir ligos išmokos – iš 80 tūkstančių gyventojų, kurie gavo ligos išmokas prižiūrėdami vaikus, kai dėl karantino buvo uždarytos ugdymo įstaigos, 60 proc. buvo 30 – 39 metų amžiaus. Du trečdaliai jų – moterys.

Ligos išmokas dėl epideminės situacijos iš viso gavo 113 tūkst. gyventojų, tačiau tuo pačiu laikotarpiu ženkliai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų.

Iš viso dėl epideminės situacijos „Sodra“ jau išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, o per karantino laikotarpį – 206 mln. eurų, kai, palyginti, pernai per visus metus ligos išmokos siekė 311 mln. eurų.

Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. 9 proc. jų (apie 10 tūkst.) buvo atleisti.

Tendencijos

Gegužę atlaisvinus dalį karantino ribojimų situacija gerėjo. Nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (-1390), jis buvo ženkliai palankesnis, negu balandį, kai atleista 14 tūkst. darbuotojų daugiau negu priimta. Ir nors moterų gegužę vis dar atleista daugiau, negu priimta, vyrai įžengė į teigiamą teritoriją (+700).

Be to, praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.

Gegužę stebima nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista – ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.

Vis dėlto, liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis – gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado nei atrado vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.

„Karantinas turės įtakos „Sodros“ biudžetui. Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų skyrėme daugiau nei 200 mln. eurų, kai palyginti pernai per visus metus išmokėjome 311 mln. eurų. Augs ir išlaidos nedarbo išmokoms.

Kita vertus, sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes „Sodros“ įplaukas“, – sako J. Varanauskienė.