Vidutinė senatvės pensija per beveik ketverius metus išaugo 122 eurais, mažiausių pensijų gavėjams pradėtos mokėti pensijų priemokos. Visa tai daroma siekiant geriau patenkinti pensinio amžiaus senjorų poreikius.

„Mane labiausiai džiugina, kad senjorų pajamų augimas, skurdo mažėjimas neformaliai tapo visų grupių sutarimo objektu. Niekas Lietuvoje negalėtų pasakyti, kad tai nesvarbu, atvirkščiai, visi žmonės, visos grupės, visi politikai sutaria, kad spartesnis senjorų pajamų didėjimas yra būtinas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

– Ministre, viešai paskelbta, kad 2019 m. vidutinės gyventojų pajamos į rankas, lyginant su ankstesniais metais, paaugo 13,8 proc., tačiau čia kalbama apie dirbančiuosius. Kokie sprendimai buvo priimti dėl pensininkų? Juk senjorams pensijos yra vienintelės pajamos.

– Pastaruosius kelerius metus senatvės pensijų augimas irgi buvo gana spartus, nes nuo 2018 m. pradžios visos senatvės pensijos indeksuojamos ir auga tiek, kiek vidutiniškai šalyje didėja atlyginimų fondas. Užpernai senatvės pensijos didėjo apie 7 proc., 2019 m. – apie 8 proc., o 2020 m. padidės apie 9 proc. Šiemet vidutinė pensija turint būtinąjį stažą pasieks 399 eurus, o vidutinė pensija apskritai – 377 eurus.

Svarbu tai, kad šiais metais senatvės pensijų augimas turėtų viršyti darbo užmokesčio augimą, nes atlyginimų augimo tempas lėtėja, bet pensijų didėjimo formulė yra skaičiuojama pasitelkiant ne vienų metų rodiklius.

Dar nuo 2019 m. pradžios įvedėme visiškai naują priemonę – mažiausių pensijų priemokas, mokamas pensininkams, turintiems bent minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą ir gaunantiems mažesnes pensijas nei nustatyta riba. Šiais metais ši riba atitinka minimalių vartojimo poreikių dydį. Vadinasi, būtinąjį stažą turinčio žmogaus pensija negali būti mažesnė nei 257 eurai. Yra vertinamos visos asmens gaunamos pensijos ir tada individualiai apskaičiuojama priemoka.

Kitas klausimas, kodėl taip nutinka, jog žmonės kartais gauna tokias mažas pensijas, kad prireikia net priemokų? Yra keletas priežasčių: pirma, per gyvenimą kai kurie žmonės gavo mažus atlyginimus, todėl mokėjo mažas įmokas, antra, ne visuomet žmonės yra sukaupę reikiamą pensijų socialinio draudimo stažą, nes darė ilgesnes pertrauktas, galbūt sutiko su darbdavio spaudimu gauti atlyginimą „vokelyje“ ar gaudavo tik minimaliąją algą, o kitą dalį – arba „vokelyje“, arba legaliomis formomis, tik mažiau apmokestinamomis. Ir tai yra užduotis dabarčiai bei ateičiai – informuoti jaunus žmones apie būtinybę kelti kvalifikaciją ir mokytis visą gyvenimą, nes dirbant kvalifikuotą darbą auga tikimybė, kad darbo užmokestis bus didesnis. Gaunant didesnį darbo užmokestį, bus didesnė ir pensija ateityje.

– Kritikai teigia, kad pensijų augimą nustato formulė ir esą nuo jūsų ar Seimo sprendimų nedaug kas priklauso, viskas nulemta praeityje.

– Negaliu sutikti, nes formulė nėra iškalta ant akmens, o pensijoms didinti mes kasmet numatome vis didesnes sumas. Kodėl? Nes pensijų didinimą matome kaip aiškų prioritetą. Ir augimas yra nuoseklus: nuo 2016 m. vidutinė pensija išaugo 122 eurais. Tai tikrai solidus augimas, žinant, kad anksčiau pensijos per ketverius metus paaugdavo 19 ar 14 eurų. Skirtumas labai aiškiai matomas, nors manau, kad didėjimas turėtų būti dar ryškesnis, bet jį riboja valstybės finansai.
Kai žvelgiame į absoliutaus skurdo mažėjimą, irgi matome pozityvias tendencijas. Nors Statistikos departamento duomenys vėluoja, mūsų statistikai prognozuoja, kad pagal 2019 m. pajamas absoliutus skurdas visoje populiacijoje sumažės iki 5,1 proc., o senjorų grupėje – iki 4,3 proc. Juk anksčiau mes kalbėjome apie dviženklius absoliutaus skurdo skaičius!

– Kokiomis dar priemonėmis ar programomis gali naudotis senjorai?

– Senjorai, kaip ir kiti žmonės, jeigu jų pajamos – nedidelės, gali kreiptis į savivaldybę ir gauti šildymo bei karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas. Pavyzdžiui, 2019 m. vidutinė šildymo ir vandens išlaidų kompensacija vienam asmeniui mieste sudarė kiek daugiau nei 27 eurus, kaime – 51 eurą. Valstybė per metus tam skiria 18,4 mln. eurų.

Be to, nuo šių metų liepos įsigalios labai svarbus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos inicijuotas sprendimas, kad kompensuojamieji vaistai bus nemokami vyresniems nei 75 metų senjorams, taip pat visiems mažas pajamas – iki 238 eurų 2020 m. – gaunantiems pensinio amžiaus senjorams ir neįgaliesiems.