„Balkonas yra tavo buto veidas, durys į viešąją erdvę. Nepatarčiau ten laikyti dviračių, snieglenčių, kitų laisvalaikio ar ūkinių daiktų, žiemą jo nepaversti uogienių šaldytuvu. Prisiminkite, kad balkonas pagal priskirtas funkcijas nėra sandėlis“, – pataria architektas Povilas Čepaitis. Tad kaip rekomenduojama pritaikyti balkoną ir paversti jį jaukia erdve?

P. Čepaičio teigimu, žvelgiant į architektūros istoriją, pirmiausia, balkonas buvo vertinamas lyg tarpininkas tarp privačios ir viešos erdvės. Nors vėliau jį daugelis pradėjo išnaudoti kaip įvairių daiktų laikymo vietą.

„Dabar požiūris į balkonų pritaikymą Lietuvoje keičiasi. Vis dažniau išgirstame, kad žmonės nori naudoti balkonus kaip kiemelį, lauko terasą ir ten praleisti kokybišką laiką – skaityti knygas, gerti kavą, leisti laisvalaikį su bendraminčių kompanija“, – sako „Unitectus“ architektas. – „Pastebima, kad auga laiko leidimo gryname ore kultūra, miestas gyvėja, tai pradeda atsispindėti ir privačiose erdvėse – balkonuose.“

Didesni balkonai išnaudojami neefektyviai

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, standartinis balkono dydis Vilniuje – 4 kv. m. Toks plotas yra racionalus ir optimalus tiek technologiškai jį įrengiančiam statytojui, tiek gyventojui, kuris efektyviai išnaudoja visą erdvę.

„Tiesa, kartais pirkėjai patogų balkoną įsivaizduoja žymiai didesnį. Tačiau, kaip rodo praktika, 4 kv. m viršijantis plotas dažniausiai tiesiog paverčiamas vieta mažai naudojamiems daiktams susikrauti“, – sako „Eika“ pardavimų vadovas Justinas Šavelskis.

Jo teigimu, butai be balkonų, priklausomai nuo vietos mieste, dažniausiai kainuoja apie 5–10 proc. pigiau, todėl NT plėtotojai siekia įrengti bent jau „prancūziško“ stiliaus balkonėlį.

„Kai klientai apžiūri norimą butą, visada įvertina balkono būklę, dydį, išsidėstymą. Tai svarbus namų elementas. Itin didelė paklausa butų, turinčių privačias terasas. Jos dažniausiai būna viršutiniuose namo aukštuose. Tokių butų pasiūla Vilniuje yra tik apie 3 proc., o kainos apie 20-25 proc. didesnės nei kituose to paties daugiabučio butuose“, – pasakoja pardavimų vadovas.

Baigiasi savavališka balkonų įstiklinimo mada

Architektas P. Čepaitis džiaugiasi, kad pamažu baigiasi savavališka balkonų įstiklinimo mada ir atkreipia dėmesį, kad nereikia tapatinti balkono ir lodžijos, kuri visuomet būna dengta. Lietuvoje du minėti skirtingi architektūriniai elementai dažnai tapatinami.

„Ryškėja teigiama tendencija, kad pirkėjai naudojasi tokiomis erdvėmis, kokias nusipirko. Tokiais balkonais, kokie buvo plėtotojo ir architekto vizijoje. Žinoma, kad lauko baldai, kėdės, kilimas, staliukai yra sveikintini. Džiugu, kad balkonai neperdažomi ar neklijuojamos plėvelės ant stiklinių turėklų. Vadinasi, gyventojai sąmoningėja ir priima ekspertų pasiūlytą balkono koncepciją“, – sako architektas.

Be tinkamų baldų parinkimo, balkonui jaukumo suteikia tinkamas apšvietimas. Prieš projektuodami fasadą, apšvietimą įvertina architektai. „Apšvietimas turi būti funkciškas, kad šviesos pakaktų ir temstant, nereikėtų galvoti apie papildomą šviestuvą. Jeigu kiekvienas balkonas turės skirtingą šviestuvų dizainą, apšvietimo intensyvumą ir spalvą, tai visam pastatui suteiks nereikalingo chaoso“, – apšvietimo įtaką įvertina P. Čepaitis.

Architektas pritaria ir augalų auginimui balkone. Tiesa, atvėsus orams, žiemos metu tai sudėtinga.

„Tikėtina, kad šiltėjant žiemoms balkonų išnaudojimas vis labiau ilgės. Jeigu balkonas yra architektūriškai įkomponuotas į fasado nišą, vėjo, tiesioginių kritulių mažiau. Tokią žiemą kaip ši, ten galima pasistatyti šildytuvą ir ilsėtis bei skaityti knygą“, – sako P. Čepaitis.