Keliaudami automobiliu po Europą dažnai palyginame kelių kokybę Lietuvoje ir užsienyje. Kelių ir jų priežiūros kokybės lygį lemia šalyse galiojantys standartai. Kokią Europos šalių teigiamą praktiką galime pritaikyti pas mus gerinant eismo saugumą?

Olandijoje didesni kokybės reikalavimai

Olandija, viena iš šalių lyderių, garsėjančių inovatyviais sprendimais kelių ženklinimo srityje. Lietuvoje pokyčiai šioje srityje nėra tokie dideli, kad galėtume lygintis su dauguma Europos šalių. Lietuvos keliuose didžioji dalis linijų vis dar ženklinama kelio dažais, nors miestuose populiarėja žymėjimas aplinkos poveikiui atsparesnėmis polimerinėmis medžiagomis, dar kitaip vadinamu termoplastu. Olandijoje visi miesto, rajoniniai ir valstybiniai keliai ženklinami tik šia medžiaga.

„Olandijoje linijos, kurių plotis privalo būti 15 cm ir daugiau, yra atnaujinamos pilnu storiu, o įvertinus, kad po atnaujinimo nebus užtikrintas geras rezultatas, bendrovės nuvalo senąsias linijas vandeniu, ir ženklinimas vykdomas ant švarios, nepažeistos kelio dangos.

Linijos niekada negali viršyti 5mm aukščio. Toks horizontalus ženklinimas užtikrina saugumą dviratėms transporto priemonėms. Šie reikalavimai padeda palaikyti puikią ženklinimo kokybę, kuri tikrinama nuolatos. Linijos atnaujinamos atsižvelgiant į kokybę, o ne tai, kiek laiko praėjo nuo darbų pabaigos. Tuo tarpu pas mus kelių horizontalus ženklinimas gali būti atnaujintas tik po metų ar dvejų“, – pasakoja saugaus eismo bendrovės „Biseris“ komercijos ir tyrimų vadovas Boleslovas Vengrys.

Lietuvoje retai vykdoma praktika, kad senos linijos būtų nuvalomos prieš naują ženklinimą. Ženklinimas atliekamas atnaujinat senas linijas ta pačia technika, kuri buvo naudojama prieš tai – dažais dažoma ant dažų, termoplastu ant termoplasto.

Konkursuose perkami ne įkainiai, o rezultatai

Lietuvoje vykdomuose viešuosiuose konkursuose yra atsižvelgiama į dalyvių pateikiamus įkainius vienam kvadratiniam metrui ženklinimo. Tuo tarpu Olandijoje yra taikoma kitokia praktika: savivaldybės nesirūpina kiek, kur ir kaip dažnai bus ženklinama. Svarbiausia, kad visuomenei būtų suteikiamas tam tikras kokybės lygmuo ir saugumas, todėl su rangovais yra sudaroma sutartis su nustatytu fiksuotu mėnesiniu mokesčiu, o rangovas užtikrina ženklinimo kokybę ištisus metus. Ši praktika taikoma ir želdinių priežiūrai, šiukšlių surinkimui.

„Savivaldybės yra suinteresuotos, kad darbai vyktų sklandžiai ir būtų užtikrintas saugumas. Nes jei keliuose įvyksta eismo įvykis, kurio metu nukenčia pėsčiasis pėsčiųjų perėjoje, nukentėjęs gali pareikšti kaltinimus ir išsireikalauti žalos atlyginimo iš savivaldybės, motyvuodamas tuo, kad gatvės nebuvo prižiūrimos taip kaip turėtų būti“, – pasakoja B.Vengrys.

Taip pat į ženklinimo kokybę yra įtraukiama visuomenė. Savivaldybės visada atkreipia dėmesį į gyventojų nusiskundimus. Bendrovės direktorius tikisi, kad užsienio šalių teigiama praktika bus pritaikyta ir Lietuvoje, siekiant užtikrinti gerą linijų matomumą keliuose bei sumažinti eismo įvykių statistiką.

Olandijos – lietuvių kelininkų brigada

Lietuvoje kelių ženklinimas – sezoninis darbas aktyviausiai vykstantis balandžio-spalio mėnesiais. Sezonui einant į pabaigą bendrovės „Biseris“ specialistai rugsėjo mėnesį išvyko į Nyderlandus, kur atlieka kelių ženklinimą su inovatyvia skandinaviška mašina „RME Mini Light“. Su šia technologiškai pažangia mašina šią vasarą vyko ženklinimas ir Lietuvos magistraliniuose keliuose.

Bendrovė „Biseris“ kasmet dalyvauja vykstančioje didžiausioje eismo ir transporto infrastruktūros parodoje „Intertraffic“, ieškodami inovatyvių eismo saugumo sprendimų, kuriuos galėtų pritaikyti Lietuvoje. Parodos metu ir užsimezgė ryšiai su Olandijos bendrove su kuria prasidėjo bendradarbiavimas.

„Mums svarbu sumažinti sezoniškumo įtaką verslui, tad ieškome galimybių ne sezono darbuotojus perkelti į kitas šalis. Džiaugiamės, kad šių metų pavasarį užsimezgusios bendradarbiavimo galimybės ir toliau vystosi. Šiuo metu mūsų darbuotojų brigada dirba Olandijos keliuose. Specialistai atlieka kokybišką, reikalavimus atitinkantį darbą, tuo pačiu pasisemdami užsienio šalies patirtį“, – pasakoja bendrovės „Biseris“ direktorius Nedas Karklius.