Apie sporto teikiamą naudą turbūt žinome visi, tačiau kartais pritrūksta informacijos, kada geriausia atlikti treniruotes ar paskirti didesnio fizinio aktyvumo laiką. Kada organizmas gauna daugiausiai naudos iš pasivažinėjimo dviračiu – ar tai būtų įtempta treniruotė, ar ramus pasivažinėjimas su šeima.

Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Agneška Neciunskienė teigia, jog dviračių sportas priskiriamas kardiotreniruotėms, reikalaujančioms didesnių energijos sąnaudų. Profesionaliai užsiimantys dviračių sportu žino, jog didžiausias energijos pikas organizme būna nuo 9 iki 11 valandos bei nuo 16 iki 19 valandos, tad šis laikas fiziologiškai labiausiai tinkamas intensyviam fiziniam aktyvui.

Kadangi rytą paprastai praleidžiame darbe, o važinėjimas dviračiu, kaip taisyklė, užtrunka, rekomenduotina šį užsiėmimą atidėti vakarui. Prieš darbą labiau tinkamos mankštos, tempimo pratimai, kuomet žmogus atgauna jėgas, pagerina medžiagų apykaitą, aprūpina raumenis krauju, tačiau dviračių sportas per daug intensyvus šiuo paros metu. Ryte gliukozės kiekis būna sumažėjęs, todėl kardiotreniruotės netinkamos, nes gliukozės koncentracija kraujyje dar labiau krenta. Po miego kūno temperatūra kiek žemesnė, raumenys ir raiščiai lengvai pažeidžiami.

A.Neciunskienė pabrėžia, kad vakare sumažėja traumų tikimybė, kadangi raumenys dienos metu jau gavo bent kažkiek apkrovos. Taip pat, važinėjimas dviračiu vakare yra puikus būdas atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, „pravėdinti“ galvą, tik svarbu, kad iki miego liktų bent 3–4 valandos. Vasaros metu vakare oro temperatūra būna komfortiška dviračių sportui, o dieną labai lengva perkaisti saulėje. Gydytoja sako, jog nėra griežtų taisyklių, kada minti, svarbu atrasti ir skirti laiko sau. Pradžioje patariama riedėti apšilimo tempu ir nepamiršti šypsotis kitiems dviratininkams!

Jeigu nusprendėte rinktis pasivažinėjimus vakarais, būtina pasirūpinti savo saugumu. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius nori atkreipti dviratininkų dėmesį, kad trumpėjant vakarams, pasivažinėjimai dviračiu reikalaus dar didesnio atidumo.

„Pirmasis žingsnis prieš pradedant planuoti vakaro maršrutą turėtų būti kelionės saugumo užtikrinimas. Pastebėjome tendenciją, kad dviračių vairuotojai dažnai užmiršta net ir privalomas saugumo priemones – tokias, kaip prie ratų stipinų pritvirtinti oranžiniai atšvaitai. Nusprendus pasivažinėti kiek sutemus, būtini ir dviračio žibintai, važiuojant keliu – ryškiaspalvė liemenė. Tik puikiai matomas dviratininkas su techniškai tvarkinga transporto priemone – veikiančiais stabdžiais ir garsiniu signalu – gali riedėti į kelią kaip saugus eismo dalyvis“, – teigia R.Pocius.