Kai vaikai žino elgesio taisykles, sutarti lengviau

Paramos vaikams centro psichologė, „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje paskaitoje „Santykių pradžiamokslis smėlio dėžėje“ pateikė rekomendacijų, kurias taikant vaikai išmoksta konstruktyvaus konfliktų sprendimo.

Broliams ir seserims ar žaidimų draugams gerai sutarti padeda, kai vaikai žino aiškias elgesio taisykles ir jų laikosi. „Išmokus pasakyti, kad pyksta ir, kad nepatinka, pavyzdžiui, šitas žaidimas, vaikams lengviau pavyksta atsitraukti ir tokiu būdu išvengti konflikto. Taip pat labai svarbu mokyti paguosti, užjausti, pagirti kitus ir nuolat priminti, kad reikia palaukti savo eilės“, - projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ paskaitoje sakė psichologė.

Kaip tinkamai spręsti konfliktą?

Suaugusieji turėtų nuolat vaikui priminti, kad supykus, broliui/sesei ar draugui reikia pasakyti: „Man nepatinka, kad taip elgiesi“. Kai tai nepadeda, vaikas turi žinoti, kad reikia pasitraukti į šoną. Jeigu konfliktas vis tiek tęsiasi, jis turi paprašyti pagalbos tėvų ar kitų suaugusiųjų, esančių šalia. „Tai nėra skundimas, bet mokymas ir ateityje nebijoti kreiptis pagalbos. Tuo tarpu, jeigu patariame „duoti atgal“, mokome konfliktus spręsti agresija ir savo jėgos demonstravimu“, - pabrėžė J.Baltuškienė.

Sumažinti tarpusavio konfliktų, labai padeda draugiško elgesio pastebėjimas ir pagyrimas. Pasak „Tėvų linijos“ vadovės, net jeigu broliai/sesės tik minutę ramiai žaidžia, reikėtų tą užfiksuoti ir pagirti abu vaikus. Pavyzdžiui, „Šaunuoliai, kad sugalvojote šį žaidimą“, „Kaip puiku, kad pradėjote kartu žaisti“.

Vaikų skatinimas suprasti kito elgesį taip pat padeda kurti geresnius tarpusavio santykius. „Dažnai įtampai nuslūgti padeda paaiškinimas, kad, pavyzdžiui, brolis tavo bokštą sugriovė, nes norėjo su tavimi žaisti. Tačiau svarbu pabrėžti, kad taip elgtis nedera“, - sakė Paramos vaikams centro psichologė.

Efektyviausiai santykius stiprina individualus laikas su vaiku

Norint, kad vaikai kurtų draugiškus ir pagarbius santykius tiek su broliais/seserimis, tiek su draugais, J.Baltuškienė patarė niekuomet nesiūlyti ne tik „duoti atgal“, bet ir nesakyti: „Nedraugauk su juo“, „Kodėl tu negali būti, kaip sesė/brolis?“, „Nusileisk, nes jis mažesnis“, „Klausyk, juk jis vyresnis“. Tai žemina vaikus ir nepadeda sumažinti nei konkurencijos, nei įtampos.

Kaip efektyviausią būdą, kuris padeda išspręsti nuolatinius brolių ir seserų konfliktus, „Tėvų linijos“ vadovė išskyrė individualų laiką su vaiku. Tai laikas, kai kiekvienas iš tėvų mažiausiai kartą per savaitę tuo pačiu metu užsiima kokia nors veikla tik su vienu iš vaikų. „Veikti galima viską, kas abiem malonu, tačiau visas dėmesys turi būti skiriamas vaikui, o toks laikas – reguliarus, tarkim kiekvieną ketvirtadienį 20 minučių. Įkrauti vaikus tėvų dėmesiu reikia nuolat, lyg baterijas“, - pastebėjo J.Baltuškienė.

Kai individualaus tėvų dėmesio vaikas gauna pakankamai, mato, kad yra jiems svarbus. O tai labai padeda sumažinti konkurenciją tarp brolių ir seserų. Be to, stiprėja vaiko savivertė, kuriamas artimas vaikų ir tėvų ryšys.