„Pirmasis erkių aktyvumo pikas jau prasidėjo - kelios dešimtys klientų jau kreipėsi į dėl susirgimų erkių platinamomis ligomis - erkiniu encefalitu, Laimo liga. Žiemą miegojusios erkės atbunda ir ima aktyviai ieškoti maisto pievose, miškuose ir parkuose, tad įsisiurbia tiek naminiams ir laukiniams gyvūnams, tiek žmonėms“, - sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Penkerių pastarųjų metų statistika rodo, kad dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus klientai. Daugiau negu pusė (53 proc.) visų nukentėjusiųjų yra asmenys, sulaukę 50-ies metų ir vyresni. Draudimo ekspertai taip pat pažymi, kad nuo erkių moterys nukenčia dažniau negu vyrai. Pernai 54 iš 100 užsikrėtusių pacientų buvo moterys.

Pernai draudimo bendrovė savo klientams išmokėjo apie 75 tūkst. eurų žalų dėl erkių sukeltų ligų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2015 metais buvo išmokėta 36,2 tūkst. žalų, tad išmokų apimtys per kelerius metus išaugo daugiau negu dvigubai - tiek pat padidėjo ir draudžiamųjų įvykių skaičius.

Trejų pastarųjų metų duomenys rodo, kad nuo erkių kasmet vidutiniškai nukenčia apie 250-300 žmonių, turinčių asmens draudimą arba draudimą nuo erkių. A.Juodeikis atkreipia dėmesį, kad per penkerius pastaruosius metus dėl erkių sukeltų žalų dažniau kreipiasi klientai, gyvenantys Panevėžio mieste ir rajone.

„Susirgimų skaičius Panevėžio apylinkėse yra daugiau kaip 60 procentų didesnis negu Vilniaus ar Kauno regionuose. Palyginti, per penkerius metus Panevėžio rajone registravome 130 pranešimų iš apsidraudusių nuo erkių sukeliamų ligų mūsų klientų, o tokiuose dideliuose rajonuose kaip Vilniaus ar Kauno - po 80 pranešimų apie susirgimus erkių platinamomis ligomis“, - konstatuoja A.Juodeikis. Ekspertas pažymi, kad erkės gyventojus puola tiek miškuose, tiek miestų parkuose ar soduose.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio padalinio vadovo Giedriaus Bronušo, šiemet gamtoje erkės jau yra aktyvios ir agresyvios. „Miške dirbantys žmonės yra paskiepyti, be to, darbo drabužiai išlaiko miško kvapą, todėl ne taip vilioja erkes. Užtat rečiau miške besilankantys žmonės, kurie pavasarį nusprendžia surengti iškylas miške, iš karto tampa erkių taikiniu - voragyviai kaip mat reaguoja į kitokį kvapą ir tokius iškylautojus puola labiau“, - sako G.Bronušas.

Miškininko žodžius patvirtina vienos panevėžietės pavyzdys - per pasivaikščiojimą miške šį pavasarį moterį su vaiku aplipo daugybė erkių. Ant savo ir sūnaus drabužių moteris suskaičiavo net 118 prikibusių parazitų. Su erkėmis gyventojai taip pat susiduria miestų parkuose ir sodybose.

Specialistų teigimu, erkės aktyviausios iš karto po žiemos, aprimsta tik karštą vasarą, kai miške sausa, o prasidėjus grybų ir uogų sezonui ir miške pagausėjus lankytojų, erkės vėl atkunta. „Žmones į mišką labiausiai vilioja grybai ir uogos, tad atsiranda priežastinis ryšys tarp gėrybių gausos ir erkių įkandimų skaičiaus. Kuo daugiau grybautojų ir uogautojų, tuo daugiau incidentų dėl erkių platinamų ligų“, - aiškina miškininkas G.Bronušas.

Tuo tarpu A.Juodeikis sako, kad vietovėse, kuriose sąlygos erkėms plisti yra palankesnės, gyventojams kyla didesnė rizika. „Spygliuočių miškuose erkių mažiau, todėl žmones jos puola rečiau. Drėgni lapuočių ir mišrūs miškai, neprižiūrėti krūmynai, nešienaujamos pievos ir net parkai - erkėms palanki terpė“, - teigia A.Juodeikis.