Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkas Evaldas Pipinis sako, kad smegenyse yra garso apdorojimo kelias. Kai gimstame jo dar neturime, jis atsiranda su patirtimi, to mokomės gyvendami, muzika ir su ja susiję procesai čia yra įprasti. Mokymasis iš aplinkos – tą mes visi pereinam pasąmoniniu lygiu.

Mes dažniausiai mėgtam tai, ką pažįstam, tai yra natūralu mūsų smegenims. Jei nuo vaikystės klausomės tam tikro žanro muzikos, ji tampa atpažįstama mūsų smegenims ir su tuo pradedame save asocijuoti. Jeigu mes klausydami muzikos patiriam malonumą, mūsų smegenys išskiria dopaminą, kuris sukelia pasitenkinimą. Tikėtina, kad tokį procesą mes norėsime kartoti.

„Muzikos klausymas yra kompleksinis procesas. Paleidus gryną toną, kokius 440 Hz, mes matysim klausos kelią smegenyse, kaip apdorojamas garsinis signalas. Klausantis kūrinio, kuris susideda iš daugiau instrumentų, tembrų, į darbą įsijungs labai daug procesų.

Dažniausiai klausydami muzikos mes dar įsivaizduojame ir vaizdą, tai reiškia, kad smegenyse aktyvuojasi ir už vaizdą atsakingi neuronai. Aktyvuosis ir logika, nes bandysime suprasti žodžius, perprasti kūrinio prasmę. Pridėkim dar dainavimą kartu su atlikėju, taip aktyvuosim ir motoriką. Klausydami muzikos automatiškai aktyvuojame visą krūvą sričių“, – pasakojo mokslininkas E.Pipinis.

Pasaulyje atlikta galybė tyrimų muzikos naudai tirti. Gydimo procesuose taikoma muzikos terapija, žmonių asmenybių tipai tiriami pagal klausomos muzikos žanrus. E. Pipinis dalijasi vieno įdomaus tyrimo rezultatais, kuris padeda suvokti, kaip mūsų smegenys reaguoja į skirtingų žanrų muziką.

Žmonių grupė turėjo atlikti kognityvinę užduotį. Pirmiausia ši užduotis atlikta ramybės būsenoje, tyloje, kai nėra trukdžių susikaupti. Toliau, paleidžiama foninė muzika, popmuzikos kūrinys. Tiriamųjų nuomone jis yra malonus ir neerzinantis. Galiausiai, foninė muzika pakeičiama į sunkiąją muziką, kuri tyrimo dalyvius erzino ir trikdė. Tyrimo rezultatai geriausi buvo ramybės būsenoje, o klausantis popmuzikos kūrinio jie buvo blogesni, nei atliekant užduotį klausantis erzinančios sunkiosios muzikos fono.

Mokslininko teigimu tokių tyrimų rezultatais galima spekuliuoti, o šiems rezultatams gali būti keli paaiškinimai. Greičiausiai maloni muzika atitraukia žmogaus dėmesį nuo užduoties, tuo tarpu muzika, kuri tave erzina, gali sužadinti smegenis, nes ji savyje turi užkodavusi daugiau energijos. Kai kuriems žmonėms lengviau atsiriboti nuo triukšmo, kuris nepatinka.

Muzikos nauda smegenų veiklai

„Bet kokia veikla ar stimuliacija padeda smegenų procesams, tokį vaidmenį atlieka ir muzika. Veikla, įtraukianti įvairias mūsų smegenų žievės sritis, pavyzdžiui, frontalinę smegenų sritį, kuri yra atsakinga už loginį mąstymą, sprendimų priėmimą, padeda tas sritis vystyti.

Jeigu mes teikiam dėmesį tam, ką mes darome, susikoncentruojame; sakykim, muzikantai kuria dainų žodžius, skaičiuoja ritmą, jie naudoja įvairias smegenų sritis. Tuomet ten atsiranda aktyvumas, stiprinami smegenų keliai ir pan. Sustiprinamos sąsajos tarp tam tikrų smegenų sričių, kurios yra reikalingos tam darbui“, – kalbėjo E.Pipinis.

Mokslininkas primena, kad mūsų smegenys yra labai plastiškos, jos kinta gyvenimo eigoje. Mokydamiesi suformuojame kelius tarp tam tikrų neuronų. Visi procesai, kurie reikalaus neuronų pajėgumų, atminties, skaičiavimo, padės vystyti mūsų smegenis ir galimai sumažinti senėjimo keliamą kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Muzika – puikus smegenų mankštos instrumentas.