Beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų mano, kad jų būsimos pensijos neužteks pragyvenimui ir teks apsiriboti tik būtiniausiais poreikiais.

Nedirbti ir įgyvendinti savo svajones sulaukus pensijos dažniau planuoja jauno ir vidutinio amžiaus (iki 45 m.) respondentai. Vyresni apklaustieji mano gausiantys mažą pensiją, todėl bus priversti apsiriboti tik būtiniausiais poreikiais - tokių yra kas ketvirtas (25 proc.). Vis dėlto, 29 proc. gyventojų dar nežino, ką veiks išėję į pensiją.

Negalėjimas pragyventi iš turimų pajamų ir santaupų - kas antram (50 proc.) apklaustajam didžiausią nerimą keliantis dalykas išėjus į pensiją. Šis dalykas dažniau gąsdina moteris ir vyresnio amžiaus respondentus. Tuo metu dėl išlaidų sveikatos priežiūrai - jos nerimą kelia 40 proc. gyventojų - dažniau nuogąstauja vyrai ir gaunantieji didesnes pajamas.

Kaip atskleidžia apklausos rezultatai, kone kas antras (45 proc.) šalies gyventojas tikisi, kad jo būsima pensija sudarys mažiausiai pusę buvusio atlyginimo. Tik 1 iš 7 (14 proc.) apklaustųjų planuoja gauti jo dabartinį atlyginimą atitinkančią pensiją.

Lūkesčiai dėl gyvenimo trukmės pensijoje labiausiai susiję su gyventojo amžiumi, išsilavinimo lygiu ir gaunamomis pajamomis - jaunesni, aukštesnį išsilavinimą turintys ir gaunantys didesnes pajamas tikisi gyventi ilgiau. Be to, jaunesni vyrai tikisi pensijoje gyventi ilgiau nei moterys, nors šalies demografiniai rodikliai tam prieštarauja.