Teodora RAŠIMAITĖ

ES vadovai sekmadienį susirinko į aukščiausiojo lygio susitikimą ir patvirtino istorinį „Brexito“ susitarimą – pritarė išstojimo sutarčiai ir politinei deklaracijai dėl būsimų ES ir JK santykių. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES pavadino tragedija.

Susitarimas, parengtas per 17 sudėtingų derybų mėnesių, apima finansinių reikalų, piliečių teisių, Šiaurės Airijos ir pereinamojo laikotarpio klausimus ir suteikia vilčių dėl būsimų santykių saugumo ir prekybos srityse. Sutarčiai dar turės pritarti visų ES šalių parlamentai, o JK parlamente gali nutikti visko...

Išspaustas maksimumas

Londono žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tai, kad kai kurie Terezos Mej vyriausybės ministrai su ES diplomatais neva slaptai rengia „planą B“ tam atvejui, jeigu Didžiosios Britanijos parlamentas kitą mėnesį atmestų susitarimą. Tokį planą, smarkiai stringant deryboms, dar anksčiau parengė ir prieš kelias savaites paskelbė ES.
Į Briuselį atvykęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Riutė pareiškė, kad grįžti prie derybų stalo nėra prasmės. „Apskritai manau, kad tai yra maksimumas, ką mes visi – ir T. Mej, ir jos vyriausybė, ir ES, – galime padaryti“, – pabrėžė jis.

„Šiandien čia nėra laimėtojų, nelaimi niekas. Visi mes pralaimime, tačiau, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, šis susitarimas yra priimtinas“, – pridūrė Nyderlandų vyriausybės vadovas. Paklausta apie laukiantį balsavimą parlamente, jei susitarimas vis dėlto būtų atmestas, T. Mej sakė, kad būtų keista vėl vykti į Briuselį ir pasakyti „ne“, esą šis susitarimas mūsų žmonėms nepatinka, norime kito, geresnio.

Optimizmas – vienpusis

Didžioji Britanija tebėra labai susiskaldžiusi dėl „Brexito“, tačiau ministrė pirmininkė pareiškė, kad išstojimas iš ES gali tapti „atsinaujinimo ir susitaikymo akimirka“. Lapkritį Londone vyko didžiulė demonstracija prieš JK išstojimą iš ES, kitaip sakant, daugybė žmonių per daugiau negu dvejus metus su šiuo faktu nesusitaikė.

Tačiau Didžiosios Britanijos premjerė sekmadienį paskelbtame atvirame laiške tautai pabrėžė, kad šiuo susitarimu įvykdomas per 2016 metų referendumą priimtas sprendimas pasitraukti iš ES ir kad tai yra „susitarimas, kuris atvers šviesesnę ateitį“.

Kritikuoja Jungtinės Tautos

Tuo metu, kai Lordų rūmų atstovai rūsčiai purtė rankose JK premjerės T. Mej iš Briuselio parvežtą susitarimą su ES, Jungtinės Tautos paskelbė ataskaitą apie skurdą šalyje, laikomoje viena turtingiausių pasaulyje. Joje kritikuojama valdančiųjų politika – ši, nesirenkant žodžių, vadinama niekšiška socialine inžinerija. Jeigu JK ir jos piliečiai tikėjosi, kad šiuolaikiniame pasaulyje galima gyventi neatsižvelgiant į nieką, taip, kaip gyvena totalitarinės valstybės, jie smarkiai klydo. Tiesa, JK vyriausybė, kaip teigia Jungtinių Tautų ataskaitos autoriai, laikosi neigimo politikos. Beje, dauguma komentatorių išdidžiai atrėžė, esą jų skurdas – jų reikalas.

Jungtinių Tautų atstovas Filipas Olstonas, baigdamas dviejų savaičių misiją JK, sakė, kad skurdo lygis šalyje, užimančioje penktąją vietą pasaulyje pagal ekonomikos dydį, yra tiesiog šokiruojantis. Ataskaitoje teigiama, kad apie 14 mln., t. y. penktadalis, JK žmonių gyvena skurde, o 1,5 mln. gyventojų negali patenkinti net bazinių poreikių. Pabrėžiama, kad vaikų, augančių skurdžiose šeimose, nuo 2015 metų padaugėjo 7 proc. ir, jeigu viskas taip klostysis ir toliau, šis skaičius 2022-aisiais pasieks 40 proc. JK jau daugiau kaip 10 metų laikosi griežtos taupymo politikos.

24 puslapių ataskaitoje, kuri kitąmet bus pristatyta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete Ženevoje, tvirtinama, kad skurdas yra „Jungtinės Karalystės politinis pasirinkimas“. Pasak F. Olstono, nuo „Brexito“ labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai dar labiau nukentės; ironiška, kad žmonių nepasitenkinimu ir nesaugumo pojūčiu buvo pasinaudota ir agituojant už „Brexitą“.

Svarbiau už bet kokią sistemą?

Keliuose JK miestuose lankęsis F. Olstonas teigė sutikęs daugybę žmonių, kurie neišgyvena net dirbdami keliose darbovietėse, o paramos sulaukia per 7–12 savaičių nuo kreipimosi dienos. Pasak jo, tai, ką išgirdo iš vyriausybės ir iš žmonių, radikaliai skiriasi.

JK vyriausybės nariai pavadino ataskaitą nuviliančia, politizuota, „Brexito“ jaunesnysis ministras Kvasis Kvartengas sakė net neįsivaizduojąs, kas tas Jungtinių Tautų vyrukas yra. F. Olstonas atsakė, kad anachronistiška įsivaizduoti save pranašesnį už bet kokią sistemą, ypač kai JK yra pasirašiusi Jungtinių Tautų susitarimą dėl žmogaus teisių ir socialinės gerovės. Jungtinių Tautų atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pašalpų mokėjimas ne daugiau kaip už du vaikus primena Kinijos vieno vaiko politiką.

Kad ir kokia būtų ES ir JK skyrybų baigtis, padėtis JK bus svarstoma Jungtinių Tautų posėdyje Ženevoje. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas yra nepriklausomų ekspertų institucija, įsteigta 1966 metais Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pagrindu. Šis komitetas stebi, kaip įgyvendinamos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo papildomų protokolų nuostatos Jungtinių Tautų valstybėse narėse. Komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų – pripažintų žmogaus teisių apsaugos srities profesionalų ir aukštos moralės asmenų. Pagal savo kompetenciją Jungtinių Tautų komitetai gali priimti tik rekomendacinio pobūdžio išvadas.