Jei kas paprašytų miestiečių įvardyti juos labiausiai erzinančias žiemos problemas, be šildymo kainų ir „streikuojančių“ automobilių, daugelis turbūt paminėtų ir techninės druskos, kuria gausiai barstomi keliai, keliamus nepatogumus.

Vitalijus BALKUS

Naudojame druską, nes ji – pigi

Anokia paslaptis, kad nuolatos lėšų trūkumu besiskundžiančios komunalinio ūkio įmonės ir kelininkai naudoja druską, tiksliau – druskų ar druskų ir smėlio mišinius dėl jų pigumo. Visos kitos žinomos ir pasaulyje naudojamos priemonės yra arba brangios, arba gerokai pavojingesnės už druską. Už techninę druską kelių priežiūrai tiekėjai prašo 60–70 eurų už toną, o štai suyrantys organinių medžiagų pagrindu pagaminti reagentai kainuoja 10–15 kartų brangiau.

Tiesa, kartais kelininkams galėtų praversti ir tai, kas iki tol buvo laikoma nereikalingomis atliekomis. Štai šalutinis cukraus gamybos produktas melasa, tiksliau – jos pagrindu pagamintos kelių priežiūros priemones šiuo metu jau naudoja ne tik Vakarų valstybės, kur šioji technologija ir gimė, bet ir mūsų kaimynai baltarusiai.

Jei lankėtės Skandinavijos šalyse žiemą, greičiausiai pastebėjote, kad ten keliai barstomi granito ar marmuro skalda. Vėliau ji lengvai pašalinama nuo kelių, tad pavasarį netampa dulkėmis, kaip tai atsitinka naudojant smėlį. Tačiau minėta skalda nėra pigi, be to, jai barstyti ir surinkti reikia atitinkamos technikos, kas mūsų sąlygomis kelininkams taptų nepakeliama našta.
Tad be druskos neišsiverčiame ne tik mes, bet ir mūsų kaimynų iš vakarų ir rytų kelininkai, nes ekologiškos medžiagos puikiai tirpdo ne tik ledą, bet ir miestų biudžetus.

Ėda ir tiltus, ir automobilius

1986 m. Talino mokslininkai atliko tyrimą siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką automobilio kėbulo korozijai turi keliuose barstoma druska. Rezultatai – liūdinantys: dėl druskos korozija ardo kėbulą 3–7 kartus greičiau nei įprastomis sąlygomis. Ir nors praėjo daug metų, atsirado naujų apsaugos priemonių ir pagerėjo kėbulo apsauginės dangos, mūsų plieniniai žirgai vis tiek kenčia nuo reagentų.

Todėl, kaip ir prieš 30 metų, automobilių priežiūros specialistai pataria esant galimybei žiemą plauti savo automobilį bent kartą per savaitę. Taip pat rekomenduojama kiekvieną dieną nuplauti ratus ir taip apsaugoti padangas nuo ardomojo druskos poveikio. Na, o jei esate labai rūpestingas automobilio savininkas, tuomet dar iki žiemos sezono pradžios verta pasirūpinti specialia kėbulo apsaugine danga, net jeigu jūsų automobilis ką tik išriedėjo iš gamyklos.

Rimta nelaime gali virsti ir druskos barstymas ant tiltų ar viadukų. Tiltai, projektuoti šimtmečio eksploatacijai, jau po 30 metų gali tapti pavojingi, jei pro plyšius besiskverbianti druska pasiekia plieno armatūrą. Blogiausia, kad kartais, kol rūdys ėda tilto konstrukcijas, net specialistai negali pastebėti jokių būsimos katastrofos požymių. 2007 metais Minesotoje (Jungtinėse Amerikos Valstijose) piko metu sugriuvo tiltas. Beveik 600 metrų ilgio tilto pagrindine griūties priežastimi tapo per silpni jungiamieji mazgai, tačiau jiems susilpnėti, be viso ko, padėjo ir ardomasis druskos reagentų poveikis.

Avalynę saugo actas ir... manai

Įvairiausių gudrybių tenka griebtis norint apsaugoti savo avalynę nuo balkšvų druskos dėmių. Nepaisant to, kad pramonė mums siūlo daugybę apsaugos priemonių, kartais visai pravartu prisiminti liaudiškas priemones.

Atminkite, kad avalynę būtina nuolat valyti. Nuplovus batus šiltu (bet ne karštu) vandeniu ir įvyniojus juos į popierinius rankšluostinius, druska, džiūstant avalynei, kyla į paviršių, ir popierius lengvai sugeria druskingą skystį. Tiesa, kartais to gali nepakakti. Įsisenėjusioms druskos dėmėms pašalinti puikiai tinka maistinio acto tirpalas (3 dalys acto ir 1 dalis vandens). Tačiau, prieš eksperimentuojant su bet kokiais tirpalais, verta išbandyti juos mažai matomoje avalynės vietoje ir tik įsitikinus, kad tai nekenkia, imtis valymo.

Druskos dėmes nuo verstos odos batų šalinkite amoniako tirpalu. Jo galite įsigyti bet kurioje vaistinėje. Vėliau dėmių vietas reikia pabarstyti... manais – jie sugers tirpalo ir druskos likučius.

Vaistinėje galite nusipirkti dar vieną puikią avalynės priežiūros priemonę – ricinos. Ja galima ne tik pašalinti dėmes, bet ir apsaugoti odą nuo trūkių. Tačiau šio aliejaus nenaudokite verstai odai valyti.

Sezono pabaigoje, prieš padėdami žieminę avalynę į tolimą spintos kampą, būtinai pasirūpinkite, kad ji būtų tinkamai išvalyta ir išdžiovinta. Priešingu atveju kitą žiemos sezoną rizikuosite pradėti neplanuotu naujų batų pirkimu.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ