Ar teisingi dūmai rūksta iš jūsų kamino?
Įsibėgėjus šildymo sezonui, visoje Lietuvoje ne pirmus metus startuoja akcija „Kaminukas“. Jos metu tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Taip siekiama ne tik kovoti už grynesnį orą, bet ir ugdyti sąmoningumą.
Emilija ČEPULIONYTĖ
Pažeidimų mažėja
Aplinkos apsaugos pareigūnai sausį pradėjo aktyvią aplinkos oro taršos prevenciją ir neteisėto atliekų deginimo kontrolę. Pagrindinė akcijos „Kaminukas“ metu vykdoma priemonė – patikrinimai pramoniniuose ir gyvenamuosiuose rajonuose: tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas.
Didesnę taršą skleidžiantys šaltiniai nustatomi vizualiai, tuomet imamasi visų priemonių galimiems pažeidimams išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti. Taip pat pasirinktinai tikrinamos transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medienos apdirbimo įmonės, ar jose deginamos atliekos. Vis dar būna, kad čia deginamos pavojingos atliekos, pavyzdžiui, alyva.
Pernai akcija „Kaminukas“ prasidėjo sausio 6 d. ir truko iki vasario 15-osios.
REKLAMA
Visų regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai tikrino, kaip jų prižiūrimose teritorijose eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Per šį laikotarpį šalyje nustatyti 85 oro taršos atvejai. Tai dukart mažiau pažeidimų, nei buvo nustatyta 2016-ųjų akcijos metu. Pažeidėjams skirtų baudų suma sudarė 3 608 eurus.
Kuo pavojinga?
Su intensyviu šildymu susijusi didesnė oro tarša ypač juntama individualiųjų namų rajonuose. Čia namai kartais šildomi naudojant ne tik leidžiamą kurą, bet ir įvairias atliekas. Patikrinimų metu krosnyse ir atviruose laužuose randama deginamų įvairių namų apyvokos daiktų, plastikinių pakuočių ir kitų gaminių, laminuotų plokščių, baldų, drabužių, avalynės ir kitų atliekų, kurių deginti negalima.
Pasak Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Žilvino Lefiko, žmonės dažniausiai aiškina, kad nežinojo, jog deginti atliekas draudžiama, kaip ir nežino, kuo toks deginimas gali būti pavojingas.
Degant plastikui, baldams, laminuotoms plokštėms ir kitoms atliekoms į aplinką išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų.
REKLAMA
Kuo smulkesnės ir mažiau matomos kietosios dalelės, tuo jos pavojingesnės sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, oro tarša kasmet lemia 7 mln. priešlaikinių žmonių mirčių visame pasaulyje. Dėl daugiau nei pusės mirčių kaltos iš židinių, atvirų krosnelių išmetamos smalkės ir suodžiai.
Įvairių atliekų deginimas buityje ir pramonėje yra vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, atsakingų už klimato kaitą. Manoma, kad dėl to iki 2100 m. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakils 1,5–5,1 °C, žiemos taps šiltesnės ir lietingos, vasaromis bus daugiau ypač karštų dienų, dažnės potvyniai.
Kad oras būtų švaresnis
* Aplinkosaugininkai ragina vengti nereikalingo deginimo. Kiekvienas uždegtas daiktas, pradedant cigarete ir baigiant laužu, į orą išsiskiria įvairių kenksmingų medžiagų: smalkių, suodžių, sieros ir azoto oksidų, benzpireno. Visos jos gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitas sunkias ligas.
* Namuose patariama įrengti tik pramoniniu būdu pagamintus kurą deginančius šilumos gamybos įrenginius, atitinkančius konkrečių patalpų energijos poreikį. Pramonės atstovų į rinką tiekiami šildymo įrenginiai iki masinės gamybos pereina ilgą mokslinių tyrimų, bandymų ir tobulinimo kelią. Naujausi šildymo įrenginiai jau gaminami su išmetamąsias dujas valančiais filtrais. Žinotina, kad per mažą katilą reikės nuolat kūrenti, per didelis veiks neoptimaliai. Abiem atvejais ne tik bus labiau teršiamas oras, bet ir šildymas atsieis brangiau, nei galėtų.
* Katilą eksploatuokite tik griežtai laikydamiesi gamintojo nurodymų, naudokite tik tam katilui skirtą kurą, laikykitės saugos ir technologinių reikalavimų, nekeiskite konstrukcijos. Tik optimaliai veikiantis katilas išskiria mažiausiai teršalų ir leidžia patirti mažiausias išlaidas.
* Kūrenkite tik sausą kietąjį kurą. Malkos turi būti paruoštos bent jau prieš metus, laikomos sausai, vėjo gerai perpučiamose vietose (ne rūsiuose ar garažuose). Drėgnas kuras pakuroje lemia tai, kad ir šildoma silpniau, ir jo reikia daugiau, ir šildymo sistema genda dažniau.
* Esant galimybių diekite alternatyviosios energijos sistemas. Saulės baterijos, kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų ir aplinkos oro taršos bei galimo jos žalingo poveikio sveikatai.
* Jeigu galite prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, junkitės. Pramoniniu būdu gaminama šiluma yra švaresnė dėl didelėms katilinėms keliamų griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Dėl kuro deginimo aukštoje temperatūroje didelės katilinės išmeta mažiau teršalų nei individualiųjų namų katilai.
Jei kilo įtarimų, praneškite
Administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už teršalų išmetimą į aplinkos orą: teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus asmenims užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų. Pasak Ž. Lefiko, Administracinių nusižengimų kodeksas juridiniams asmenims atsakomybės nenumato.
Pareigūnai neteisėto atliekų deginimo kontrolę vykdys ne tik akcijos „Kaminukas“ metu, bet ir po jos. Gyventojai, jeigu kilo įtarimų, kad pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai, taip pat kviečiami kreiptis į Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus ar bendruoju pagalbos telefonu 112.
REKLAMA
Kokie ženklai leidžia įtarti, kad kaimynas degina netinkamas atliekas? „Geriausias tokių atliekų deginimo požymis – aitrus degančios gumos ar plastiko kvapas. O štai tamsi dūmų spalva gali būti apgaulinga. Tamsūs dūmai gali kilti ir tada, kai deginamos akmens anglys, ypač ką tik užkūrus krosnį, todėl tai nėra patikimas požymis, rodantis, jog deginamos pavojingos atliekos“, – sako Ž. Lefikas.
Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 14 (2025)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-