Mėgstantieji vairuoti išgėrę turi aiškiai žinoti: atsakomybės neišvengs. Jų laukia ne tik baudos, bet ir laisvės atėmimas bei transporto priemonės konfiskavimas.

Emilija ČEPULIONYTĖ

Atsakomybės neišvengė

Gruodžio pabaigoje Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo iš neblaivaus vairuotojo buvo konfiskuotas jo vadovaujamai įmonei priklausantis automobilis. Tai vienas iš pirmųjų neskundžiamų nuosprendžių tokiose bylose, jį įsidėmėti turėtų visi, mėgstantys sėsti prie vairo būdami neblaivūs.

Ši istorija prasidėjo prieš metus. S. G. buvo vienas iš pirmųjų neblaivių vairuotojų, kuriems grėsė sugriežtinta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,5 promilės girtumas, – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. 2017 m. sausio 1 d. apie 4.05 val. S. G. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalį 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 30 parų areštas.

Ši bausmė buvo subendrinta su laisvės atėmimo bausme, skirta Vilniaus apygardos teismo dar 2015 m., ir buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 20 dienų. Ji turėjo būti atlikta pataisos namuose. Taip pat atsakovui buvo uždrausta dvejus metus vairuoti transporto priemones.
Šį nuosprendį apskundė tiek nuteistasis, tiek prokuratūra. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams ir paskyrė įvairių įpareigojimų. Be to, buvo konfiskuotas S. G. vadovaujamai įmonei priklausantis minėtas automobilis.

Automobilis už laisvę?

Kasaciniame skunde nuteistojo S. G. advokatas nurodė alternatyvius prašymus: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžius ir baudžiamąją bylą S. G. nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio dalį dėl automobilio „Volkswagen Passat“ konfiskavimo ir jį grąžinti teisėtam savininkui. Pabrėždamas, kad juridinis asmuo ir fizinis asmuo yra skirtingi asmenys, kasatorius teigė, jog apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo panaikinti bendrovės nuosavybės teises ir minėtą automobilį pripažinti nuteistojo nuosavybe. Dar viena alternatyva – panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Aukščiausiasis Teismas nutarė nuteistojo S. G. gynėjo kasacinį skundą atmesti. „Iš nuteistojo S. G. parodymų matyti, kad „jis atsikėlė pamiegojęs, daugiau alkoholio nevartojo, jautėsi blaivus, todėl sėdo vairuoti, nežinojo ir nejautė, kad jo kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, nes be specialiosios įrangos pasitikrinti blaivumo negalėjo. Šios aplinkybės nerodo asmens tyčios padaryti nusikalstamą veiką, tačiau rodo nusikalstamą nerūpestingumą“. Tokie argumentai atmestini“, – teigiama Teismo nutartyje. Teismas pabrėžė ir tai, kad, esant kraujyje tokiam kiekiui alkoholio (2,02 promilės), asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leidžiamam apsvaigimui nuo alkoholio – iki 0,4 promilės.

Nutartyje taip pat teigiama, kad, pagal baudžiamąjį įstatymą, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę (ji turėjo būti atliekama pataisos namuose) ir, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, nusprendė, kad šiuo atveju nėra tikslinga konfiskuoti minėtą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo S. G. apeliacinį skundą, konstatavo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir kartu paskirti atitinkamų įpareigojimų. Taip pat buvo nustatyta, kad S. G. vadovaujamai bendrovei, kurios vienintelis akcininkas yra nuteistasis, priklausantis automobilis – nusikaltimo padarymo priemonė, šią transporto priemonę nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl ji turi būti konfiskuojama.

Siųsti už grotų neskuba

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Marijaus Kursevičiaus teigimu, 2017 m. pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtose baudžiamosiose bylose dažniausiai buvo skiriamos tokios bausmės ir poveikio priemonės (pagal BK 281 str. 7 d., kai asmuo vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio): teisės vairuoti atėmimas – 2 543 atvejais, bauda – 2 275, turto konfiskavimas – 1 937, areštas – 475, terminuotas laisvės atėmimas – 189.

„Baudžiamasis įstatymas asmenims, vairavusiems neblaiviems, t. y. padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, numato galimybę skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienų metų. Visgi dažniausiai už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriama bauda ir netaikomas realus laisvės atėmimas. Tokią situaciją lemia tai, kad dažniausiai už šį nusikaltimą asmenys yra teisiami pirmą kartą, o įstatymo (BK 55 str.) nustatyta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai gali būti skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Teismai, parinkdami bausmės rūšį ir nustatydami jos dydį, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tarp jų – į nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, padarytą žalą ir kt.“, – sako M. Kursevičius.

Atvejų, kai kaltininkui už vairavimą neblaiviam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, nėra daug. Šios rūšies bausmė, kaip ir areštas (asmuo tam tikram laikui izoliuojamas nuo visuomenės), paprastai skiriama tais atvejais, kai asmuo yra apibūdinamas itin neigiamai, nuolat daro tokio pat pobūdžio administracinius nusižengimus ir nusikaltimus, kai toks jo elgesys – neatsitiktinis, taip pat kai kaltininkas yra teistas už kitokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausme ir šią bausmę reikia subendrinti su bausme, skirta už vairavimą esant neblaiviam.

Konfiskuoti automobiliai parduodami

Reali laisvės atėmimo bausmė teisiamųjų suole atsidūrusiems vairuotojams taikoma retai, o štai automobilių konfiskavimas – gana dažnas. Teismui konfiskavus transporto priemonę, jos realizavimu rūpinasi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie Finansų ministerijos.

„Į VMI apskaitą patenka tik identifikuotos, tinkamos eksploatuoti transporto priemonės, kurias galima realizuoti, t. y. parduoti. Nerealizuotiną turtą apskaito ir pripažįsta atliekomis kitos valstybės institucijos, kurių žinioje jis yra, pavyzdžiui, policija, muitinė“, – sako VMI Nepriemokų administravimo departamento direktoriaus pavaduotoja Džiuginta Balčiūnienė.

Ar turtas yra realizuotinas, nustatoma jį apžiūrėjus ir įvertinus. Jei turtas pripažįstamas nerealizuotinu, jis valstybės nuosavybėn neperimamas – apie tai informuojami antstoliai, teismai ir (arba) kitos institucijos.

„Transporto priemones įkainoja VMI specialistai, atsižvelgę į konfiskuotą turtą perduodančių institucijų dokumentuose nurodytas kainas, antstolių arešto aktuose nurodytą vertę, turtą realizuojančios įmonės atstovo siūlymus. Transporto priemonė įkainojama rinkos kaina atsižvelgiant į jos pagaminimo metus, būklę, paklausą, realias pardavimo galimybes, tokių ar panašių transporto priemonių pardavimo praktiką ir kt. Prabangesniems automobiliams vertinti pasitelkiami nepriklausomi turto vertintojai“, – aiškina specialistė.

Į VMI apskaitą patekusios transporto priemonės perduodamos parduoti įmonėms, su kuriomis inspekcija yra sudariusi transporto priemonių pardavimo paslaugų teikimo sutartis (laimėjusioms konkursą pagal VMI nurodytus reikalavimus). Perduotas parduoti konfiskuotas transporto priemones įmonės parduoda tomis kainomis, kokios buvo nustatytos įtraukiant jas į VMI apskaitą. Informacija apie parduodamas konfiskuotas transporto priemones pateikiama VMI interneto svetainėje. Tuo atveju, jei transporto priemonės vertė – didesnė kaip 17 500 eurų, ji parduodama skelbiant viešąjį konkursą.

Per 11 praėjusių metų mėnesių VMI realizavo 1 861 transporto priemonę. Valstybės biudžetas buvo papildytas daugiau nei 800 tūkst. eurų. Nors nemažai transporto priemonių buvo konfiskuota iš neblaivių vairuotojų, kiek būtent jų buvo parduota, neaišku – VMI nefiksuoja, už kokius nusižengimus yra realizuoti atiduotos konfiskuotos transporto priemonės. 2016 m. VMI pardavė 2 157 transporto priemones ir valstybės biudžetą papildė 773 tūkst. eurų.

2017 m. VMI brangiausiai parduoti automobiliai*
„BMW 7“ – už 12 480 eurų.
„Volvo XC70“ – už 8 568 eurus.
„BMW 530“ – už 5 000 eurų.
„Mercedes-Benz“ ir „Audi A4“ – už po 4 500 eurų.
* 11 mėnesių duomenys

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ