Vos prieš mėnesį įvyko istorinis įvykis – Lietuvos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Lietuvai tapus energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos, šios nepriklausomybės plane išskirtinis vaidmuo tenka atsinaujinantiems energijos (saulės, vėjo, vandens ir kt.) šaltiniams. Atrodo, kad viskas klostosi sklandžiai ir žingsnis po žingsnio artėjama atsinaujinančios energetikos ir tvarumo link. Vis dėlto, įstatymų spragos ir lėti biurokratiniai procesai į Lietuvos kaip ir visos Europos energetikos sektorių įleido labai daug nesaugių Kinijos produktų, kurių kokybė ir nuotolinis valdymas grasina kibernetiniais iššūkiais, kelia grėsmę saugumui.

Panašu, kad nuo rusiško vilko bėgusi Lietuva susidūrė su kiniška meška. Tačiau net ir čia išeičių dar yra – vieninga Europa gali sutelkti jėgas ir sukurti tvarios energetikos tvirtovę, kurioje vietos atsirastų kokybišką europietišką produkciją gaminantiems verslams.

Kinijos įtaka pavojingai auga

Kaip teigia karo ekspertas Aurimas Navys, Kinijos komunistų partija viešai deklaruoja savo tikslą pasiekti ekonominę lyderystę pasaulyje iki 2050 metų. „Vienas iš būdų, kuriais Kinija siekia užtikrinti savo hegemoniją, yra kritinės infrastruktūros kontrolė visame pasaulyje, ypač Vakarų demokratijose. Energetikos sektorius yra svarbiausias bendram stabilumui Europoje. Tiekdama elektroninius ir kitus pažangius prietaisus, kurie leidžia veikti Europos energetikos infrastruktūrai, Kinijos komunistų partija efektyviai ją kontroliuoja, ne tik tiesiogiai, priklausydama nuo Kinijos tiekimo, palaikymo ir remonto, bet ir netiesiogiai per įdiegtą programinę įrangą (jei ji yra). Leisdami Pekinui kontroliuoti mūsų energetikos sektorių, mes perduodame vieną iš mūsų saugumo pamatų Kinijos komunistų partijai“, – teigia jis.

A. Navio teigimu, Kinijos įmonės jau yra itin daug investavusius į Europos kritinę infrastruktūrą, įskaitant energetikos sektorius – elektros bendroves ir atsinaujinančios energijos projektus – kas kelia susirūpinimą dėl galimų pažeidžiamumų ir priklausomybės. „Energetikos sektorius yra esminis stabilumui Europoje. Kinijos investicijos šioje srityje gali sukelti ekonomines ir geopolitines priklausomybes, panašiai kaip Europoje praeityje buvo priklausoma nuo Rusijos dujų“, – sako jis.

2024-ųjų pabaigoje Lietuvoje veikė daugiau nei 1 000 didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo elektrinių parkų bei kelios tokios pat galios baterijos. Dalies jų valdymo sistemos – kiniškos ir valdomos nuotoliu, o tai sudaro galimybę nesankcionuotai paveikti ar valdyti elektros gamybą ir kaupimą nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, prisijungus nuotoliu ją įjungti, išjungti, keisti parametrus, sugadinti ar kitaip paveikti.

Pirmieji Kinijos užkardymo žingsniai jau žengiami

Regis, Europa energetikos sektoriui keliamą Kinijos pavojų suprato kiek per vėlai: 2023 m. pabaigoje Europos Parlamente jau buvo kalbama apie būtinybę Europai stiprinti reguliavimo sistemą, susijusią su vidaus ir užsienio investicijų tikrinimu, užtikrinant subalansuotą požiūrį, kurio laikantis būtų apsaugoti ES saugumo interesai ir kartu išsaugotas Europos konkurencingumas.

Ir tik po metų Lietuvoje toks susirūpinimas virto įstatymų pakeitimais: 2024 m. pabaigoje Lietuvos Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais uždraudė Kinijos įmonių prieigą prie didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo jėgainių parkuose bei kaupimo įrenginiuose. Tokios galios elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių informacijos valdymo sistemos ir gamybos valdymo sistemos saugumas turi būti užtikrinamas taip, kad prie šių sistemų nebūtų galima valstybių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, subjektų prieiga, leidžianti nuotoliniu būdu valdyti elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių galios keitimo parametrus ir įjungti ar išjungti šiuos įrenginius. Tokiu būdu siekiama apsaugoti elektros energetikos sistemą nuo išorinių grėsmių ir užtikrinti jos patikimą veikimą. Šie pokyčiai įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d.

Skirstomųjų tinklų operatorius ryšio dalyje tarp elektrinių ar kaupiklių ir savo sistemų jau kuris laikas naudoja kibernetinės saugumo reikalavimus atitinkančias technologijas (IPSec VPN tunelius, ugniasienes ir kt.). Seniau pastatytoms elektrinėms yra planuojamas papildomų ryšio saugumą užtikrinančių priemonių diegimas. Nuo šių metų gegužės 1 d. technines sąlygas prijungimui gaunantys tinklų naudotojai turės atlikti prisijungimus su saugumo reikalavimus atitinkančiomis valdymo sistemomis, o esami tinklų naudotojai turės užtikrinti atitiktį saugumo reikalavimams iki 2026 m. gegužės 1 d. ir ją deklaruoti operatoriams iki 2026 m. gegužės 31 d.

Šimtametę energetikos infrastruktūrą reikia kurti iš naujo

Valstybiniam sektoriui gerai suvokiant grėsmes, svarbiausia tampa nebe žema kaina ir kokybė, o įsigyjamų priemonių, prekių saugumas ir patikimumas. Vis dėlto, tvariems ir saugiems nekiniško kapitalo verslams konkuruoti su pigiais ir kokybiškais Kinijos gaminiais vis dar sunku.

Kaip teigia energijos kaupimo sprendimų gamintojo bendraįkūrėja Orinta Eivaitė, daugelyje energetikos rinkų dominuoja keli pagrindiniai žaidėjai – kinų gamintojai, siūlantys inovatyvius produktus už patrauklią kainą, tokiose rinkose sunku konkuruoti kokybišką didesnės vertės produkciją siūlantiems gamintojams.

„Besikeičiantys įstatymai, elektros kainų svyravimai ir tinklo infrastruktūros trūkumas yra esminės kliūtys pereinant prie atsinaujinančių energetikos sprendimų. Perdavimo tinklų atnaujinimas yra itin brangus, o nepakankamos investicijos stabdo plėtrą, – sako specialistė. – Energetikos sektoriui didelį poveikį daro naftos, dujų ir elektros kainų svyravimai. Tai atgraso investuotojus nuo atsinaujinančios energetikos projektų. Be to, Europoje trūksta strateginių žaliavų, tokių kaip ličio, kuris yra gyvybiškai svarbus baterijų ir kitų technologijų gamybai“.

Dabartinę padėtį energetikos sektoriuje pašnekovė įvardija kaip energetinę krizę ir sako, kad ši krizė paaštrėjo kilus Rusijos karui Ukrainoje. „Pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos, kilo problemų dėl tinklų balansavimo, nes dabartinė infrastruktūra buvo sukurta daugiau nei prieš šimtą metų. Gaila, bet šioje srityje dominuoja Kinija, kuri lyderiauja energetikos technologijų plėtroje – tai yra šiandienos realybė“, – įžvalgomis dalinasi O. Eivaitė.

Ekspertai teigia, kad norint konkuruoti su Kinija ir išvengti didesnės jos įtakos, Europai prireiks 10–20 metų. Tam, kad Kinijos įtakos energetikos sektoriuje invazija būtų sustabdyta, senojo žemyno valstybės turi investuoti į infrastruktūros atnaujinimą, gamyklų plėtrą, bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis ir stiprinti technologinį potencialą.

Kiniška produkcija didina kibernetinį nesaugumą

Kiniški elementai energetikos sektoriuje ne tik palieka europietiškus verslus už borto, bet ir gali tapti įrankiu kibernetiniame kare – sutrikdyti ar negrįžtamai paveikti organizacijos veiklą ar susilpninti visos valstybės kibernetinę saugą. Kaip pastebi Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), kibernetinės atakos pastaruoju metu tampa subtilesnės ir efektyvesnės: didėja vidutinio rimtumo incidentų skaičius (2023 m. lyginant su 2022 m. pastebėtas 12 proc. prieaugis), o dėl kibernetinių incidentų įvykę asmens duomenų saugumo pažeidimai paveikia net 49 proc. atakuotų subjektų.

Lietuvoje daugiausia kibernetinių atakų patiriama iš Rusijos ir Baltarusijos, tuo tarpu Taivanas yra pastebėjęs, kad šios valstybės atžvilgiu daugiausia grėsmių kyla būtent iš Kinijos.

Kaip pastebi A. Navys, ES priklausomybė nuo Kinijos technologijų, ypač kritinės svarbos energetikos ir telekomunikacijų srityse, kelia reikšmingų saugumo rizikų: sudaromos sąlygos šnipinėjimui, informacinės sistemos tampa pažeidžiamos. „Tiekdama pažangius prietaisus ir programinę įrangą energetikos infrastruktūrai, Kinija galėtų netiesiogiai kontroliuoti šias sistemas per priklausomybę nuo Kinijos tiekimo, palaikymo ir remonto“, – teigia A. Navys.

„Nekokybiška įranga reiškia kibernetinį nesaugumą, gali kilti įvairaus masto incidentų. Pavyzdžiui, naujai sumontuotos pigios baterijos tiesiog gali imti sproginėti, o didesnis sutrikimas valstybinės reikšmės objekte gali nutraukti elektros tiekimą daliai Lietuvos – atnešti nuostolių tiek valstybei, tiek privatiems verslams“, – sako specialistė.

„Didėjant energetikos sistemų skaitmenizacijai panaudojant pigią ir nesaugią kinišką įrangą, kyla kibernetinio saugumo pavojus, suteikiantis palankias sąlygas kibernetinėms atakoms“, – dalinasi O. Eivaitė. Pašnekovė pateikia gerosios praktikos pavyzdžių, kaip europietiško kapitalo įmonė, bendradarbiaudama su valstybiniu sektoriumi gali kurti kibernetinį saugumą užtikrinančią energetinę infrastruktūrą.

„Bendradarbiaudami su Italijos universitetais ir pramonės atstovais galėjome sukurti tokius programinės ir techninės įrangos sprendimus kaip didžiausias sausumos uostas Europoje „Interporto Padova“. Čia buvo įdiegti naujausi energijos kaupimo sprendimai su europiniais duomenų centrais, užtikrinant maksimalų saugumą“. Tai puikus pavyzdys, kad skirtingai nei Kinų siūlomi sprendimai, europinė programinė įranga ir duomenys kontroliuojami europiniame debesyje sumažina duomenų vagystės riziką. Šiame uoste integruotos mūsų gamybos baterijos, įvairi sertifikuota įranga, kurią mes, europiečiai, kontroliuojame“, – sako O. Eivaitė.

Europa turi veikti išvien

„Investicijos į infrastruktūrą ir technologijas, kartu su tvarios politikos kūrimu, padėtų Lietuvai ir Europai užtikrinti saugesnį ir stipresnį energetikos sektorių ateityje“, – įsitikinusi O. Eivaitė. Pasak jos, Lietuva ir visa Europa turėtų mažinti priklausomybę nuo Kinijos technologijų ir produktų, ypač energetikos sektoriuje, kad užtikrintų aukštą saugumo lygį. Skatinant vietos ir europietiškus verslus, būtų galima sumažinti Kinijos įtaką ir skatinti kokybiškų, saugių technologijų naudojimą. Didelės investicijos į senos infrastruktūros modernizavimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą padėtų sukurti tvarią ir patikimą energetikos sistemą.

Pranešimas spaudai.