Skaitmeninio saugumo sprendimų bendrovės „Aura“ duomenimis, net 62 proc. „Facebook“ naudotojų kas savaitę susiduria su sukčiais – tai didžiausias rodiklis tarp visų socialinių tinklų. 

Kaip skelbiama pranešime, ypač aktyviai sukčiai veikia „Facebook Marketplace“ prekyvietėje.  Jungtinės Karalystės banko „TSB“ duomenimis, kas trečias skelbimas čia yra netikras ir  įvyksta 73 proc. visų pirkimo socialinių platformų sukčiavimo atvejų. 

Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, bėgant metams sukčiavimo schemos socialiniuose tinkluose tampa vis sudėtingesnės.

„Sparčiai tobulėjančios technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas ir „deepfake“ vaizdo įrašai, leidžia sukčiams kurti tikroviškesnes ir sunkiau atpažįstamas apgavystes“, – sako R. Čereška.

Jis pastebi, kad Lietuvoje paskutiniu metu itin padaugėjo tokių sukčiavimo atvejų, kai lėšas bandoma pasisavinti imituojant apsipirkimą „Facebook Marketplace“ prekyvietėje. Čia netikri pirkėjai apsimeta norintys įsigyti prekę, tačiau vietoj tiesioginio mokėjimo siūlo naudotis tariamai saugiomis su kurjerių tarnybomis susietomis atsiskaitymo platformomis.

„Jie ne tik bando išvilioti pinigus iš pirkėjų, bet ir atakuoja pardavėjus, apsimesdami mokėtojais, siųsdami suklastotus pavedimų patvirtinimus ar prašydami pervesti tariamą permoką“, – įspėja R. Čereška.

Jis taip pat ragina vartotojus atkreipti dėmesį ir į mokėjimo būdus – jei pardavėjas siūlo atsiskaityti ne „Facebook“ rekomenduojamais metodais, pavyzdžiui, reikalauja mokėti grynaisiais ar per mažai žinomas platformas, verta suabejoti jo sąžiningumu.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. sukčiavimo atvejų skaičius pasiekė rekordines aukštumas – sukčiai bandė išvilioti net 35 mln. eurų, o pervesta suma viršijo 20 mln. eurų. Iš viso užfiksuota daugiau nei 13,5 tūkst. sukčiavimo atvejų.

ELTA inf.