Nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigalios Seimo priimtos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos, kurios turės įtakos daugeliui Lietuvos dirbančiųjų. Dr. Dalia Kolmatsui teigia, kad nors nuo kitų metų pradžios naikinama GPM lengvata III pakopos pensijų įmokoms, tai neturėtų sumažinti žmonių motyvacijos savanoriškai kaupti pensijai. „Ilgalaikė finansinė gerovė ir asmeninė atsakomybė už ateitį yra svarbesnės priežastys, o įvairios kaupimo galimybės leidžia prisitaikyti prie kiekvieno žmogaus poreikių“, – sako dr. Dalia Kolmatsui.

GPM lengvata galios dar 10 metų

Ekonomistų apskaičiavimu, šiuo metu „Sodros“ mokamos pensijos Lietuvoje sudaro tik apie 40 proc. buvusių gyventojo pajamų. Skaičiuojama, kad nuo 10 iki 30 proc. buvusių pajamų dalį galima užsitikrinti kaupiant II pensijų pakopoje, o dar apie 20 - 30 proc. – III pensijų pakopoje. I pakopa yra privaloma visiems dirbantiems ir mokantiems socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo. II ir III pakopos yra pasirenkamos žmogui priėmus sprendimą kaupti pensijai savarankiškai.

Šiuo metu vykdoma mokesčių reforma didžiausią įtaką turės būtent III pakopai. Nuo 2025 metų sausio sudarytoms naujoms investicinio gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms nebus taikoma iki šiol taikyta GPM lengvata.

„Tie gyventojai, kurie jau kaupia III pakopos pensijų fonduose arba moka investicinio gyvybės draudimo įmokas, deklaruodami pajamas gali susigrąžinti iki 300 eurų sumokėto GPM per metus. Valstybės skatinimo prioritetai keičiasi, lengvatos nebeliks, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad sudarius naują sutartį iki šių metų pabaigos, lengvata bus taikoma dar dešimtmetį“, – pastebi D. Kolmatsui.

Įstatymo pakeitimai numato, kad GPM lengvatos bus palaipsniui atsisakoma, tačiau sutartims, įsigaliojusioms iki 2024 m. gruodžio 31 dienos, ji bus taikoma dar 10 metų – iki 2035 metų. Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė pastebi, kad susigrąžinant 300 eurų per metus, per visą lengvatos galiojimo laikotarpį galima papildomai sutaupyti iki 3000 eurų.

Tačiau dr. D. Kolmatsui pabrėžia, kad ši lengvata nėra vienintelė priežastis taupyti senatvei. „III pakopos pensijų kaupimas yra svarbus asmeninio finansinio stabilumo užtikrinimo įrankis, suteikiantis galimybę individualiai prisitaikyti prie savo finansinių tikslų ir poreikių, o ilgainiui sukauptos lėšos gali reikšmingai prisidėti prie gyvenimo kokybės užtikrinimo pensijoje.“

Atkreipiamas dėmesys, jog kaupiant pensijų fonduose yra taikomi skirtingi mokesčiai, todėl prieš kaupiant svarbu susipažinti su pasirinkto fondo steigimo dokumentais, strategija, rizikomis, mokesčiais ir atskaitymais bei kitomis kaupimo sąlygomis.

Keičiasi mokestinės sąlygos investuojantiems

Maksimali įmokų suma, nuo kurios galima susigrąžinti iki 20 proc. GPM, yra 1500 eurų. Ši suma apima visas įmokas, kurias gyventojas moka į gyvybės draudimo ar III pakopos pensijų fondą. Tiesa, norint pasiekti viršutinę ribą, įmokos nėra itin didelės – 125 eurai per mėnesį.

„Paprastai skaičiuojama, kad žmogus, kuris nori kaupti pensijai, turėtų atsidėti 10 proc. savo mėnesio pajamų. Taigi, atlyginimui siekiant 1250 eurų į rankas ir reguliariai skiriant dešimtadalį investicijoms, pasiekti 1500 eurų metinę ribą nėra sudėtinga“, – aiškina D. Kolmatsui.

Pasak jos, panaikinus lengvatą, sumažės mokestinės paskatos tiems, kurie kaupia nedidelėmis sumomis. Juk daugiau nei 125 eurų per mėnesį skiriantys investuotojai ir šiuo metu galėdavo susigrąžinti mažesnę sumokėtų mokesčių dalį. Kita vertus, aktyviai investuojantys gyventojai nuo naujų metų sulauks naujienos – investicinės sąskaitos, kuri turėtų palengvinti mokesčių apskaitą aktyviai investuojantiems.

Ateitimi rūpinamės patys

Į klausimus, ką gyventojai turėtų daryti keičiantis įstatymams ir kaip jiems planuoti savo finansinę ateitį, Šiaulių banko ekspertė taip pat turi aiškius atsakymus.

„Visi ekonomistai ir finansinio raštingumo mokytojai rekomenduoja, kad pirmiausia, ką žmogus turi padaryti valdydamas savo finansus – tai pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis. Su parama statomos saulės elektrinės, keičiami šildymo katilai, ir tai liudija, kad valstybė teikia prioritetą tam tikroms sritims, kurios yra svarbios ir kuriomis skatina rūpintis“, – sako D. Kolmatsui.

Laipsnišką lengvatos naikinimą galima traktuoti ir kaip logišką valstybės sprendimą taupyti lėšas, nukreipiant jas kitoms valstybės reikmėms, ir kaip pasiektą visuomenės finansinio raštingumo brandos lygį. „Šiandien mes visi įsisąmoniname, kad pensija yra kiekvieno iš mūsų individualus rūpestis ir niekas kitas už mus tuo nepasirūpins“, – teigia D. Kolmatsui.

Šiaulių banko užsakymu kasmet „Spinter“ atliekamas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas atskleidžia, jog net 39 proc. gyventojų teigia suprantantys, kad svarbu patiems investuoti į orią senatvę.

Deja, vis dar didelė dalis gyventojų nemano, kad kaupimas tikrai yra reikalingas, nors ekspertai nuolat primena, kad „Sodros“ išmokos įprastai sudaro vos kiek mažiau nei 40 proc. buvusių asmens pajamų, nors oriai senatvei reikėtų bent 80 proc. buvusio uždarbio.

„Net ir panaikinus GPM lengvatą trečia pakopa liks patraukliu instrumentu kaupti ir taupyti ateičiai dėl taikomos pelno mokesčių lengvatos nuo investicijų prieaugio sulaukus pensinio amžiaus. Pensijų fondus valdo profesionalūs valdytojai, šių fondų investicijos yra plačiai diversifikuotos, žmogui paprasta pasirinkti fondą atsižvelgiant į savo amžių, tam nereikia daug finansinių žinių. Be to, pensijų kaupimo rinką valstybė kruopščiai reguliuoja – tokiu būdu mažinamos ir valdomos su investicijomis susijusios rizikos“, – teigia D. Kolmatsui. Svarbu, kad žmogus nepamirštų rūpintis savo ateitimi ir į ateitį investuotų reguliariai, net ir nedidelėmis sumomis.

Pranešimas spaudai.