Nuo lapkričio 1 dienos į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių – Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir kitų – bus galima įvežti ar parsisiųsti mažiau vaistų savoms reikmėms. Taip tikimasi sumažinti nelegalią prekybą vaistais, kartu ir netinkamą jų vartojimą.

Emilija ČEPULIONYTĖ

Vaistais piktnaudžiaujama

Tokią naują tvarką Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino atsižvelgdama į Muitinės departamento rekomendacijas. „Nors šešėlinė prekyba vaistais nėra tokia agresyvi, kaip, pavyzdžiui, kontrabandinėmis cigaretėmis, tai nereiškia, jog galime ją toleruoti. Ypač kalbant apie falsifikuotų vaistų prekybą internetu. Todėl mūsų iniciatyva sugriežtinti reikalavimai įvežamiems ir parsisiunčiamiems vaistams turėtų ne tik turėti teigiamą įtaką skaidresnei ekonomikai, bet ir gerokai sumažinti į Lietuvą patenkančių sveikatai galbūt pavojingų vaistų kiekį“, – tvirtina Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.

Muitinės departamento kreipimesi į SAM teigiama, jog šiuo metu leidžiamas į Lietuvą įsivežti ar internetu parsisiųsti vaistų asmeninėms reikmėms kiekis yra per didelis. „Kasdien matome labai aiškų žmonių piktnaudžiavimą. Vienu kartu įvežamų vaistų kiekis neviršija leidžiamų normų, tačiau tie patys žmonės į Baltarusiją, Kaliningrado sritį važinėja reguliariai, taigi per mėnesį leidžiamas kiekis praktiškai yra viršijamas keletą kartų. Visiškai aišku, kad asmeniniams poreikiams tiek vaistų nereikia, jie atsiduria juodojoje rinkoje“, – sako J. Miškinis.

10 pakuočių per mėnesį

Pagal nuo kito mėnesio įsigaliosiančią tvarką, fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, turės teisę savoms reikmėms vaistų įsivežti ne daugiau kaip 10 pakuočių vieną kartą per mėnesį (yra tam tikrų išimčių), o jeigu gydymui reikės didesnio kiekio, asmuo privalės turėti gydytojo pažymą. Šiuo atveju jis galės vežtis ne didesnį nei joje nurodytą kiekį ir ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir pažymos galiojimo laikas turės būti nepasibaigęs.

Paštu iš ne ES šalių parsisiųsti bus galima ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Jei gydymui bus reikalingas didesnis kiekis ir bus išduota tai patvirtinanti gydytojo pažyma, tuomet bus galima parsisiųsti ne didesnį nei gydytojo pažymoje nurodytą kiekį vaistų pažymos galiojimo laikotarpiu. Į kitą valstybę asmeninėms reikmėms galima išvežti ir siųsti paštu tiek vaistų, kiek yra nustačiusi ta valstybė.

Paklausa yra ir bus

Vaistų, kurių negalima įsigyti Lietuvos vaistinėse, ieškantys asmenys neretai jų randa tiesiog turguje. Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės teigimu, dažniausiai gyventojai turguose ieško rusiškų vaistų, kuriais kažkada vaistinės prekiavo. Taip pat savigydos tikslais ieškoma receptinių vaistų (pavyzdžiui, antibiotikų).

„Tačiau turguje įsigyti vaistai gali būti nesaugūs, falsifikuoti, neaišku, kur jie pirkti, kaip buvo laikomi. Jei gyventojas, pavartojęs tokių vaistų, apsinuodys ar tiesiog nebus jokio gydomojo poveikio, nes ten nebus veikliosios medžiagos, už tai niekas neatsakys“, – pabrėžia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė. Pasak jos, vaistai, maisto papildai nėra tos prekės, kurias galima pirkti neatsakingai.

Gausu falsifikatų

Vaistų ir maisto papildų gyventojai perka ir internetu. Kiek patikima užsakyti vaistų tokiu būdu ir kaip įsitikinti, kad elektroninė vaistinė – patikima?

„Dauguma falsifikatų platinami būtent internetu, todėl internetu užsakomi vaistai taip pat gali būti nesaugūs, jeigu jie bus įsigyti iš nelegalių prekeivių. Falsifikuoti vaistai – didelė grėsmė gyventojų sveikatai ir saugumui“, – sako G. Krukienė.

Jei asmuo nori vaistų užsisakyti internetu, jis pirmiausia turi patikrinti, ar pardavėjas – legalus. ES šalyse visos įmonės, vaistus platinančios internetu, turi turėti Europos Komisijos patvirtintą logotipą. Paspaudus jį atsidaro kompetentingos vaistų prekybą kontroliuojančios institucijos puslapis.
Pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą, siūlyti parduoti vaistus nuotoliniu būdu (internetu) gali tik vaistinės ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys, turintys teisę siūlyti parduoti vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu. Šiuo metu Lietuvoje nuotoliniu būdu gali būti platinami tik nereceptiniai vaistiniai preparatai.

Iš Rusijos ir Baltarusijos

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas teigia, kad onkologiniams ligoniams nuolat pasakojama apie veiksmingo ir saugaus gydymo galimybes. Kai pacientas susiduria su rimta ir pavojinga liga, jis ima ieškoti pačių įvairiausių gydymo būdų: nuo tradicinės medicinos iki eksperimentinių, nepatikrintų ir niekuo nepagrįstų priemonių.

„Vyresnio amžiaus žmonės, dažniau sergantys onkologinėmis ligomis, neretai ieško įvairių vaistų, kurie malšintų skausmą, gydytų. Jie išgirsta apie vieną ar kitą preparatą iš trečiųjų šalių, ieško jų įsigyti, ima savavališkai vartoti. Tokie vaistai – neregistruoti ES, vadinasi, jų veiksmingumas nėra patvirtintas Europoje. Ir tokia situacija – gana dažna, kai kalbame apie vaistus iš Rusijos“, – sako Š. Narbutas.

Padėtis dėl vaistų iš Baltarusijos – dar liūdnesnė. „Šios šalies vyriausybė neleidžia įvežti vaistų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti. Laikomasi politikos, kad viską gali pagaminti vietos specialistai. Taip be jokių klinikinių tyrimų, dažnai pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisę – kai kurie preparatai tiesiog plagijuojami, – kuriami medicininiai preparatai onkologiniams ligoniams gydyti“, – pasakoja pašnekovas. Jeigu ligoniui toks preparatas pakenks, niekas už tai neatsakys.

Domėkitės naujovėmis

Š. Narbutas prisipažino, kad per 12 darbo su pacientais, kurie į jį kreipiasi vienu ar kitu klausimu, metų nėra nė karto girdėjęs stebuklingos pasveikimo istorijos, kai žmogus pagijo, nes gydėsi neįprastais, ES neregistruotais vaistais iš trečiųjų šalių. „Kartais žmonės pasakoja, kad išgijo, nes liovėsi vartoti tam tikrus maisto produktus ar ėmė vartoti tam tikrus maisto papildus, tačiau dažnai pamiršta pridurti, kad drauge su jais vartojo ir gydytojo paskirtus vaistus“, – sako pašnekovas.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas visiems sergantiesiems pataria domėtis vaistais, farmacijos rinkos naujovėmis ir ypač inovatyviais preparatais, kurių Lietuvoje gali dar ir nebūti.