Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, per pagrindinį šių metų priėmimą į universitetus ir kolegijas kvietimus studijuoti gavo 19 420 asmenų. Kokias studijas renkasi jauni žmonės?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Kaip skelbia LAMA BPO, šiemet kvietimus studijuoti gavo mažiau jaunuolių – 19 420 (pernai – 21 246). Į universitetus pakviesti studijuoti 11 609 asmenys (2023 m. – 11 466), 7 811 studijuos kolegijose (pernai studijavo 9 780). Priėmimas vyko į 558 studijų programas (2023 m. – 570). Iš visų 24 548 prašymus studijuoti ir duomenis pateikusių asmenų (2023 m. – 25 908) nustatytus valstybės finansuojamos ar nefinansuojamos vietos reikalavimus atitiko 21 324 (2023 m. – 22 446). Turinčiųjų teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas yra 17 225 (2023 m. buvo 15 191), 10 850 iš jų – šių metų abiturientai (2023 m. – 9 906).

„Aukštesnė studijų kokybė Lietuvoje yra vienas prioritetinių šios Vyriausybės uždavinių. Siekiant geresnio būsimų studentų pasirengimo, priimtas sprendimas nuo šių metų suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems. Taip nuosekliu darbu prieš dvejus metus užprogramavome teigiamus pokyčius. Jau matome, kad stojančiųjų pasirengimas studijoms šiemet yra geresnis – turime 1,5 tūkst. daugiau galinčių pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas stojančiųjų nei pernai. Tai rodo, kad abiturientai, iš anksto žinodami apie pakitusius priėmimo reikalavimus, atsakingiau ruošėsi brandos egzaminams ir tolesniam keliui aukštosiose mokyklose“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vienodi reikalavimai

Nuo 2024 m. stojantieji į valstybės nefinansuojamas vietas turi atitikti tokius pačius priėmimo reikalavimus kaip stojantieji į valstybės finansuojamas vietas – tam tikru lygiu išlaikyti tris valstybinius egzaminus.

Priėmimo reikalavimų suvienodinimui Seimas pritarė dar 2022-aisiais. Stojantieji taip pat turi pasiekti pačių aukštųjų mokyklų nustatytas mažiausio konkursinio balo karteles.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės, šiemet kai kurios aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti kuo daugiau stojančiųjų ir lėšų, kartelę nuleido iki 1–2 balų. Jos teigimu, tai studijoms kokybės neprideda – stojantiesiems reikia pakankamo žinių bagažo, kad studijų procesas būtų sklandus, o dėstytojai nesusidurtų su papildomu krūviu. „Todėl ypač svarbu, kad sugriežtinti reikalavimai stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas pristabdė aukštąsias mokyklas nuo studijoms nepasirengusių stojančiųjų priėmimo. Palyginti su praėjusiais metais, kolegijose studijuos 2 tūkst. mažiau nepasirengusių studentų“, – pabrėžia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

LAMA BPO duomenimis, studijuoti valstybės finansuojamose ir studijų stipendijų vietose pakviesti 12 497 asmenys (2023 m. – 12 345): universitetuose – 8 559 (2023 m. – 8 606), kolegijose – 3 938 (2023 m. – 3 739). Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakviesti 6 923 stojantieji (2023 m. – 8 901): į universitetus – 3 050 (2023 m. – 2 860), į kolegijas – 3 873 (2023 m. – 6 041).

Trūksta inžinierių ir slaugos specialistų

Kaip ir ankstesniais metais, pirmuoju prioritetu universitetuose daugiausia stojančiųjų rinkosi socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos, sveikatos, inžinerijos, informatikos mokslų studijų programas, kolegijose – sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, inžinerijos, ugdymo, socialinių mokslų studijų programas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras atkreipia dėmesį, kad jaunuolių pasirinkimai išliko labai panašūs į pernykščius. „Medicina, teisė, kai kurios vadybos programos yra tarp populiariausių. Galime pasidžiaugti, kad kolegijose didėja slaugos studijų populiarumas. Sveikatos apsaugos ministerija indikuoja didelį šių specialistų trūkumą, ypač regionuose“, – teigia pašnekovas.

Vis dėlto, pasak J. Nugaro, inžinerija, technologiniai mokslai vis dar nėra itin populiarūs, nors pramonei šių specialistų labai reikia. „Įvairių sričių inžinierių, elektronikos specialistų stygius, ypač lustų srityje, jau dabar yra didelis. Įvairioms įmonėms plečiant savo veiklą, statant fabrikus, šių specialistų trūks dar labiau. Kita vertus, inžinierių trūksta visame pasaulyje, tad nesame unikalūs. Sunkesnes studijas jaunuoliai renkasi rečiau, tačiau tikimės, kad padėtis palaipsniui keisis. Investuojama į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos – STEAM – centrus, vykdoma Tūkstantmečio mokyklų programa – ja aistrą technologijoms, robotikai bus siekiama sužadinti ankstyvame amžiuje, ir tai lems didesnį inžinerinių profesijų populiarumą“, – dėsto viceministras.

Domina ugdymo mokslai

Kvietimus studijuoti ugdymo mokslus gavo 1 400 stojančiųjų (2023 m. – 1 413), iš jų į valstybės finansuojamas vietas pakviesta 740 asmenų (2023 m. – 716). Daugiausia pedagogikos studentų sulauks šios studijų programos: Kauno kolegijos ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas – 153, Vilniaus kolegijos pradinio ugdymo pedagogika – 137, Vilniaus universiteto specialioji pedagogika ir logopedija – 132.

J. Nugaras atkreipia dėmesį į tai, kad ugdymo mokslai populiarūs antrus metus iš eilės. „Pernai, lyginant su užpraeitais metais, įstojusiųjų į ugdymo mokslus buvo 40 proc. daugiau. Šiemet šis skaičius išlieka labai panašus į pernykštį. Tikimės, kad nuo rugsėjo įvairiomis formomis pedagogines studijas rinksis apie 2 tūkst. asmenų“, – teigia pašnekovas. Dalis studentų dar rinksis gretutines pedagogikos studijas, taip pat toliau vyksta priėmimas į pedagogikos krypties profesines studijas.

Pasak J. Nugaro, jeigu išlaikysime tokį tempą, ilgainiui galėsime įveikti mokytojų trūkumą, tačiau būsimųjų fizikos, chemijos, matematikos mokytojų skaičius yra nepakankamas, tad ministerijai teks ieškoti sprendimų.
Viceministro teigimu, veikia ne tik stipendijų politika. Lietuva labai daug investavo į pedagogų rengimo centrus, laboratorijas, o šiuolaikiškos sąlygos taip pat prisideda prie didesnio studentų pritraukimo.

Daugiausia pirmakursių – Vilniaus universitete

Gausiausio studentų būrio sulauks Vilniaus universitetas – jame sudaryti studijų sutartis kviečiama 4 319 asmenų (2023 m. – 4 322). Į Vilniaus Gedimino technikos universitetą pakviesti 1 453 (2023 m. – 1 364), į Vytauto Didžiojo universitetą – 1 320 (2023 m. – 1 374), į Kauno technologijos universitetą – 1 237 (2023 m. – 1 385), į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – 1 055 (2023 m. – 1 002) stojantieji. Kokia situacija kolegijose? Daugiausia stojančiųjų kviečiama studijuoti Vilniaus kolegijoje – 1 739 (2023 m. – 1 716), Kauno kolegijoje – 1 452 (2023 m. – 1 572), Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 743 (2023 m. – 949), SMK Aukštojoje mokykloje – 661 (2023 m. – 1 545).

Studijuoti kviečiami 1 367 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2023 m. – 1 514), 1 035 iš jų – šių metų abiturientai (2023 m. – 1 116). Daugiausia šimtukininkų – net 723 – kviečia Vilniaus universitetas.

Valstybės lėšomis

Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulaukė stojantieji į teisės studijų programą Vilniaus universitete – 224. Studijuoti Vilniaus universitete pagal ekonomikos ir finansų studijų programą kviečiami 187, pagal medicinos studijų programą – 183, pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studijų programą – 182, pagal Kauno technologijos universiteto programų sistemų studijų programą – 164 stojantieji.

Kolegijų sektoriuje daugiausia kvietimų į valstybės finansuojamas studijų vietas gavo stojantieji į Vilniaus kolegijos tarptautinio verslo studijų programą – 125. Studijuoti pagal pradinio ugdymo pedagogikos programą Vilniaus kolegijoje kvietimus gavo 89 stojantieji, pagal Kauno technikos kolegijos automobilių techninio eksploatavimo studijų programą – 88, pagal Kauno kolegijos bendrosios praktikos slaugos studijų programą – 70, pagal Vilniaus kolegijos programų sistemų studijų programą – 68.

Antroji konkursinė eilė

Šiemet pirmą kartą suformuota antroji konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Antroji konkursinė eilė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos aukštojo mokslo prieinamumo didinimo plano dalis. Taip siekiama sudaryti kuo geresnes sąlygas visiems jaunuoliams, kurie yra pasirengę studijoms, ateiti į aukštąsias mokyklas. Socialinė aplinka neturi tapti kliūtimi siekti aukštojo mokslo.

Antrąja konkursine eile gali naudotis stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 metų našlaičiai, globotiniai, turintieji 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį, taip pat trumpųjų studijų absolventai bei turintieji bent 24 mėnesius praktinės veiklos patirties. Praktine veikla yra laikoma ir karo tarnyba.

Kaip skelbia LAMA BPO, į antrąją konkursinę eilę užsiregistravo 530 stojančiųjų, atitinkančių antrosios konkursinės eilės sąlygas, siejamas su socialiniu aspektu. Iš jų pageidavimus pateikė 485 asmenys. Konkursų sąlygas atitiko 405 stojantieji, 327 iš jų įgijo teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ar studijų stipendijų vietas. Iš pretenduojančiųjų į antrąją konkursinę eilę kvietimus studijuoti gavo 395 asmenys, 306 iš jų – valstybės finansuojamose ar studijų stipendijų vietose.

„Labai svarbu, kad sunkesnėmis socialinėmis sąlygomis gyvenantys jaunuoliai galėtų siekti aukštojo mokslo. Manome, kad antroji konkursinė eilė buvo efektyvi, tačiau valstybė buvo numačiusi daugiau studijų vietų, nei jų buvo užpildyta, tad galvosime, kaip dar galėtume tobulinti modelį“, – tvirtina J. Nugaras.

Nespėjusiesiems apsispręsti

Nuo rugpjūčio 5-osios iki rugpjūčio 8 d. 15 val. stojantieji gali teikti prašymus dalyvauti pirmajame papildomo priėmimo etape. Į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį asmenys. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 12 d.

Nuo rugpjūčio 19-osios iki rugpjūčio 22 d. 15 val. vyks antrasis papildomo priėmimo etapas. Jo metu