Lietuviai iš tėvų namų gyventi savarankiškai išsikrausto sulaukę vidutiniškai 24 metų. Tuo metu jauniausi Baltijos šalyse atskirai gyventi pradeda estai – sulaukę 22,8 m., o ilgiausiai su tėvais gyvena latviai, iki vidutiniškai 26,2 m., praneša Eurostatas.

Kaip rodo naujausia agentūros apklausa, visose Baltijos šalyse savarankišką gyvenimą anksčiau pradeda moterys. Lietuvoje iš tėvų namų vidutiniškai išsikrausto 25-erių sulaukę vyrai ir 23,2 m. moterys, Latvijoje – 26,8 m. vyrai ir 25,5 m. moterys, o Estijoje – 23,6 m. vyrai ir 22 m. moterys.

Anot „Citadele“ banko valdybos narės Rūtos Ežerskienės, nors savarankiškumo norisi kiekvienam jaunam žmogui, tačiau ilgesnis gyvenimas su tėvais turi ir savų privalumų.

„Jeigu leidžia galimybės, ilgiau gyvenant su tėvais, galima greičiau susitaupyti sumą pradiniam įnašui ir keltis gyventi ne į nuomojamą, o į nuosavą būstą. Vis dėlto, sulaukus pilnametystės ir liekant gyventi tėvų namuose, svarbu šeimoje aptarti sąlygas. Vieni tėvai ir toliau galės ir sutiks buitines išlaidas pilnai padengti už savo vaiką, tačiau kitiems tai padaryti gali būti sunkiau“, – pranešime cituojama R. Ežerskienė.

Remiantis „Citadele“ banko duomenimis, dažniausiai dėl paskolos kreipiasi 30–39 m. asmenys. Jie sudaro maždaug apie 40 proc. kiekvienoje Baltijos šalyje. Vis dėlto pastaraisiais metais stipriai išaugo 20–29 m. amžiaus grupės gyventojų, besikreipiančių dėl būsto paskolos, dalis.

Lietuvoje 2024 m. pirmąjį pusmetį tokių asmenų buvo 24 proc. (pernai – 12 proc.), Latvijoje – 18 proc. (pernai – 10 proc.), o Estijoje – 28 proc. (pernai – 17 proc.).

Savarankiškai gyvenimą pradedančių žmonių statistiką Eurostatas skelbia nuo 2014 metų.

ELTA inf.