Gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas lemia tai, jog žmonės tampa atsparūs antimikrobinėms medžiagoms. Vadinasi, ligos atveju vartojami antibiotikai neveikia ligą sukeliančių bakterijų. Ir net, jeigu šiuos vaistus vartojate tinkamai, dalį jų gaunate apie tai nė nežinodami – tiesiog valgydami maisto produktus.

Emilija ČEPULIONYTĖ

Didėjantis mirčių skaičius

Europos Komisijos duomenimis, dėl atsparumo antibiotinėms medžiagoms Europos Sąjungoje kasmet miršta 25, o visame pasaulyje – per 700 tūkst. žmonių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų mirčių skaičius pasieks 10 mln. – tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžinės ligos.

Bakterijos tampa atsparios antibiotikams, kai konkretūs antibiotikai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Kai kurios bakterijos yra natūraliai atsparios tam tikriems antibiotikams (prigimtinis arba natūralus atsparumas). Blogiau, jei bakterijos, kurios paprastai pasiduoda antibiotikų poveikiui, tampa jiems atsparios dėl genetinių pakitimų (įgytas atsparumas). Atsparios bakterijos išgyvena veikiant antibiotikui ir toliau dauginasi, užtęsdamos ligą ar net sukeldamos mirtį. Gydant antibiotikams atsparių bakterijų sukeltas infekcijas gali reikėti daugiau priežiūros ir alternatyvių bei brangesnių antibiotikų, kurie taip pat gali turėti žalingesnį šalutinį poveikį.

„Paprastais žodžiais aiškinant, šis atsparumas reiškia, kad sergant ir gydantis antibiotikais, pastarieji nepadeda pasveikti, ir būtent tai lemia didelį mirčių skaičių Europoje ir pasaulyje“, – aiškina prof. dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Atsparios bakterijos

Pasak S. Čaplinsko, atradus peniciliną, buvo manoma, kad netrukus medikai išnaikins visas užkrečiamąsias ligas. „Tačiau penicilino išradėjas anglų mikrobiologas Aleksandras Flemingas pastebėjo, kad bakterijos, iš pradžių reaguojančios į antimikrobus, vėliau, jeigu antibiotikai naudojami netinkamomis dozėmis, įgyja atsparumą – formuojasi antibiotikams atsparios bakterijos“, – sako specialistas.

Pasak jo, beveik visi su sveikatos priežiūra susiję mikroorganizmai mažiau ar daugiau, bet tampa atsparūs. Tai reiškia, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau gydyti įvairias infekcines ligas. „Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai įspėja, kad jeigu taip bus ir toliau, po kelerių metų ir gonorėja gali tapti neišgydoma, – sako S. Čaplinskas. – Lietuvoje ypatinga problema yra tuberkuliozė. Mirštamumas mūsų šalyje dėl šios ligos yra beveik 10 kartų didesnis nei Europos vidurkis, ir tai taip pat paskatinome mes patys.“

Daugelio bakterijų atsparumas antibiotikams sparčiai auga, nes gausus ir netinkamas šių medikamentų vartojimas spartina atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Atsiranda naujos bakterijų atmainos, kurios vienu metu tampa atsparios kelių rūšių antibiotikams. Tokios bakterijos gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams.

Atsakingai vartoti antibiotikus, pasak pašnekovo, šiandien tiesiog būtina. Šie vaistai turi būti skiriami tada, kai yra būtini, ir vartoti juos reikia labai atsakingai.

Antibiotikai kaip profilaktika?

Dalis antibiotikų žmonių organizmus pasiekia per mėsą – gyvūnai yra gydomi antibiotikais, pastarieji lieka ir mėsoje, kurią valgome. Europos medicinos agentūros (EMA) duomenimis, Europos fermose antibiotikų naudojimas vidutiniškai 300 proc. viršija ekspertų rekomendacijas.

Nerimą kelia ir tai, kad per 91 proc. Europos mėsos fermų antibiotikai yra naudojami masiniam gydymui. Palyginti su Švedija, kur nėra jokio kasdienio prevencinio „gydymo“, kur 90 proc. antibiotikų naudojama konkretiems gyvūnams ir jų konkrečioms ligoms gydyti.

„Yra taip, kad dažnai gyvūnai fermose laikomi prastomis higienos sąlygomis. Tai sudaro galimybę plisti užkrečiamoms ligoms. Tam, kad to būtų išvengta, gyvūnai šeriami antibiotikais profilaktiškai. Padariniai – kuriama vis daugiau ir daugiau antibiotikams atsparių bakterijų“, – sako S. Čaplinskas.

Pasak jo, didžiausias rūpestis, susijęs su šia tema, yra nerimas dėl zoonozių – žmonėms ir gyvuliams bendrų ligų – ir jas sukeliančių bakterijų atsparumo antibiotikams. Šių ligų infekcijų sukėlėjai, kurie yra atsparūs antibiotikams, gali būti perduodami žmonėms tiesiogiai arba per maistą, ir apsunkinti žmonių gydymą. Europos šalių pranešimuose kaip į atsparias kai kuriems svarbiems antibiotikams atkreipiamas dėmesys į dvi zoonozes – salmoneliozę ir kampilobakteriozę.
Antibiotikai, kuriais nuo bakterijų sukeltų infekcijų gydomi ir apsaugomi gyvūnai, priklauso toms pačioms cheminėms grupėms kaip ir žmonių vartojami vaistai: makrolidai, tetraciklinai, kvinolonai, beta-laktamai, aminoglikozidai. Taigi gyvūnai gali užsikrėsti bakterijomis, kurios atsparios žmonių infekcijoms gydyti naudojamiems antibiotikams.

„Iš esmės turime mokyti ir rankų higienos, ir biologinio saugumo. Jeigu tinkamai termiškai apdorosime mėsą gyvūno, kuris turi atsparių mikroorganizmų, jų neliks. Bet, jeigu toliau naudosime užterštus įrankius, nenuvalytą stalo paviršių, užkrėsime pakartotinai“, – sako S. Čaplinskas.

Iš praktinės pusės

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, vien per 2015 m. Lietuvos žemės ūkyje sunaudota 11,9 t antibiotikų, 2016 m. – jau 13 t. Skaičiai ir toliau auga. Pagal proporcijas daugiausia antibiotikų naudoja vištų augintojai. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais paukštienos augintojai iš viso sunaudojo net 46 proc. visų sunaudotų antibiotikų per metus.

„Užauginti gyvūnus be antibiotikų nėra lengva – tam reikia daug investicijų ir pastangų, nes reikia užtikrinti, kad augimo metu gyvuliai nesusirgtų. Bet pavyzdžių, kad tai įmanoma, toli ieškoti nereikia – Norvegija pirmoji visiškai uždraudė antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje, jos pavyzdžiu seka ir kiti“, – sako S. Čaplinskas.
Mėsos, kuri būtų užauginta be antibiotikų, vis labiau pageidauja ir patys vartotojai. „Restoranų tinklas „McDonald's“ nuo 2018 metų žada pereiti prie vištienos, užaugintos be antibiotikų. Panašų pareiškimą padarė ir greito maisto restoranų tinklas KFC. Taigi kryptis aiški. Vartotojams įdomu, kompanijos į tai reaguoja ir ieško būdų įgyvendinti. Tai jau yra tendencija, o ne kažkokia mada“, – sako Andrius Pranckevičius, Latvijos paukštyno „Kekava“ valdybos pirmininkas.

Mėsos be antibiotikų programa šioje įmonėje pradėta įgyvendinti prieš keletą metų, nes taip buvo reaguojama į rinkos poreikius. Kelias, kurį reikėjo nueiti, nebuvo lengvas, o svarbiausia – reikalavo didelių investicijų. Vien pernai vištų fermose į aplinkos kūrimą buvo investuota 3 milijonai eurų.

Tačiau ne viską lemia pinigai. Labai svarbu turėti genetiškai sveikų viščiukų, atrinkti jiems tinkamus pašarus, sukurti sveikam auginimui būtiną mikroklimatą bei vykdyti virusų kontrolę. „Tikslas, kad tos vištos nesirgtų. Jeigu neserga, nereikia ir vaistų“, – sako pašnekovas. Kuo daugiau įmonių atsigręš į tinkamą gyvūnų auginimą, tuo geresnę produkciją turėsime, o poreikį jai turi diktuoti patys pirkėjai.

Tinkamai laikomas ir šeriamas viščiukas be jokių skatinimų, hormonų ar kitokių priedų užauga per 38–40 dienų.

Ką galime patys? 

Antibiotikai yra skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti. Virusų sukeltos ligos negali būti gydomos antibiotikais. Taigi, peršalus, sloguojant, esant gerklės skausmui, vidurinės ausies uždegimui, sergant bronchitu ar gripu, antibiotikų vartoti nereikia.

Atminkite:
Kai sunegaluojate, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, kuris patars, kaip palengvinti ligos simptomus ir jaustis geriau.
Antibiotikus vartokite tik tuomet, kai jie yra reikalingi.
Visą gydytojo paskirtų antibiotikų dozę suvartokite per nurodytą laiką. Jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo (geriate vaistus kartą per dieną vietoj dviejų ar trijų, kaip nurodyta), vaisto kiekis jūsų organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios.
Saugokitės infekcijų skiepydamiesi, reguliariai plaukite rankas, venkite artimo sąlyčio su sergančiaisiais.
Rinkitės tik sveikai ir be antibiotikų augintą mėsą.