Seimas po svarstymo pritarė šaukimo reformai. Joje numatyta, kad jaunuoliai karinei prievolei būtų šaukiami iš karto po mokyklos. 

Už tokį siūlymą balsavo 81, prieš – 2, susilaikė 27 parlamentarai. 

Nors dar praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerijai (KAM) parengus siūlymą, numatantį alternatyvius tarnybos būdus aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams, šiai idėjai itin prieštaravo švietimo bendruomenė ir kai kurių jaunimo organizacijų atstovai.

Dėl šios priežasties pakoreguotame įstatymo projekte atsisakyta idėjos įtraukti dabar besimokančius studentus ir nuspręsta šaukti jaunuolius iš karto pabaigus mokyklą. 

Apie šaukimą jie sužinotų dar būdami 17 metų, kai jiems būtų atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalėtų stoti tol, kol neatliktų karinės tarnybos. 

Karo prievolės įstatymo pakeitimo pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. 

Dar viena naujovė yra tarnybos laiko diferencijavimas – į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai būtų kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti sutrumpinamas iki 6 mėnesių.

Tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą. Siekiama, į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi tam, kad ištikus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.

Nepritarė komitetų siūlymams

Seimas nepritarė Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui, kad išimtis atidėti tarnybą galėtų būti taikoma ir muzikantams bei šokėjams, patenkantiems į scenos meno pripažintas institucijas, bei sportininkams, priklausantiems valstybinėms sporto federacijoms ar esantiems nacionalinių rinktinių nariais. Pasak siūlymo kritikų, ši pataisa būtų perteklinė, nes atidėjimas jau dabar yra svarstomas krašto apsaugos ministro sudarytos komisijos. 

Parlamentarai nepalaikė ir Žmogaus teisių komiteto siūlymo, jog į Komisijos sudėtį nuolatiniu statusu nebūtų įtraukiami nei tradicinių, nei netradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai.

Visgi, atmetus šiuos siūlymus, Seimo narys Valius Ąžuolas pasipiktino tokia parlamento valia.

„Man yra liūdniausia, kad Švietimo komiteto pirmininkas nesugebėjo apginti komiteto pozicijos. (...) Na ką, beliks tik bėgti iš Lietuvos, šaunuoliai, konservatoriai“, – kalbėjo „valstietis“.

Tuo metu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas atkirto, kad studentų interesai buvo atliepti.

„Svarbiausia nuostata, dėl kurios studentai pergyveno labiausiai, buvo, kad jie nebūtų šaukiami tiesiai iš suolo. Tą pavyko pasiekti“, – sakė jis.

Konservatorius Valdas Rakutis akcentavo, kad sudaromų išimčių yra per daug, todėl jų negalima apibrėžti įstatymu.

„Visos išsakytos mintys pateks į komisijos atrankos kriterijus ir niekas neišmes šių pasiūlymų. Išimčių sąrašas yra žymiai didesnis, dėl to jo negalima sudėti į įstatymą“, – tikino jis.

Įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 metų.  

ELTA inf.