Antradienį Seime pateiktas Finansų ministerijos parengtas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintysis įstatymo projektas, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį.

Už projektą po pateikimo balsavo 88, susilaikė 10, prieš 1 parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 4 d.

Finansų viceministras Darius Sadeckas tikino, kad įstatymų pokyčių reikia, nes kredito davėjai vartotojams nesiūlo fiksuotų palūkanų normų arba daro tą labai neaktyviai.

„Lietuvos bankas yra atlikęs analizę, kur buvo prieita prie išvados, kad Lietuvoje susidarė fiksuotų palūkanų normų produkto būsto kreditavimo rinkoje trūkumas, nes kredito davėjai fiksuotų palūkanų normų vartotojams nesiūlo arba siūlo labai neaktyviai“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė D. Sadeckas.

„Tai reiškia, kad vartotojui nėra užtikrinama reali galimybė rinktis jam palankiausią produktą, nes jam nesuteikiama visa informacija apie galimybę rinktis būsto kreditą ne tik su kintama palūkanų norma, bet ir su fiksuota palūkanų norma“, – akcentavo jis.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, praėjusiais metais vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 procentai.

Todėl, pasak ministerijos, įstatymo projektu siūloma įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma, kaip siūloma šiuo metu.

Taip pat siūloma nustatyti, kad, jeigu kredito davėjas negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju kredito davėjas privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu.

Įpareigojimas atsirastų tik tiems kredito davėjams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų – didiesiems rinkos dalyviams, pajėgiems apsidrausti nuo su produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje, rašoma Finansų ministerijos pranešime.

Be to, kredito davėjus siūloma įpareigoti periodiškai Lietuvos banko interneto svetainėje pateikti duomenis apie kredito sutartims taikomą vidutinę kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą.

Šią iniciatyvą Finansų ministerija parengė kartu su LB.

ELTA inf.