Pastaruoju metu orai Lietuvoje nedžiugina: dažnai girdime apie vėjo ar smarkių liūčių padarytą žalą. Tačiau teisininkai įspėja, kad tokia situacija nebūtinai gali reikšti bene kiekvienoje sutartyje įtvirtintą nenugalimos jėgos aplinkybę, kuriai įvykus kita šalis gali nutraukti sutarties vykdymą be jokių padarinių.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Advokatų profesinės bendrijos „Triniti Lt“ partneris advokatas Vytautas Kalmatavičius sako, kad šiomis dienomis bendrijos klientams neretai kyla klausimas, kada galima pasinaudoti force majeure aplinkybe – ar oro sąlygos gali būti laikomos ta nenugalima jėga, kuri leidžia nesilaikyti sutarties sąlygų. Taip pat kyla klausimas, kas yra tos aplinkybės, kurių sutarties šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu?

„Neretai sulaukiame klausimų, kaip turėtų elgtis įmonės, susidūrusios su audrų ir liūčių padariniais. Force majeure – tai, kas iš tikrųjų netikėta“, – dėsto V. Kalmatavičius ir pabrėžia, kad force majeure aplinkybėmis laikytinos tik itin neįprastos ir retos aplinkybės.

Kiekvienas atvejis – individualus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nagrinėjęs bylą dėl grūdų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo. Ginčas kilo tada, kai vienas ūkis grūdų supirkėjui nepristatė sutartyje nustatyto kiekio grūdų dėl to, kad dalį ūkininko derliaus sunaikino škvalas su ledukais. Tada LAT pabrėžė, kad nepalankios gamtinės sąlygos visada gali būti laikomos force majeure aplinkybėmis, tačiau svarbu įrodyti, jog tam tikros oro sąlygos yra neįprastos Lietuvos klimatui. Tąsyk LAT konstatavo, kad šiuo atveju oro sąlygos – škvalas su ledukais – nebuvo neįprastos Lietuvos klimatui, ir nustatė, jog ūkininkas laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką.

Force majeure konstatuojama kiekvienam konkrečiam atvejui atskirai, todėl klaidinga būtų teigti, kad vienas ar kitas įvykis yra savaime laikytinas force majeure aplinkybe. Pavyzdžiui, dviem įmonėms Vilniuje sudarius sutartį dėl valymo paslaugų teikimo, ekstremali padėtis Klaipėdoje neturėtų būti laikoma force majeure aplinkybe, dėl kurios būtų galima sustabdyti sutarties vykdymą. Taip pat teisininkas atkreipia dėmesį, kad force majeure yra taikoma privatinės teisės srityje. Tai reiškia, kad mokesčių mokėjimui ir kitiems viešiesiems santykiams su valstybės institucijomis nenugalimos jėgos egzistavimas neturi reikšmės.

Ginčą sprendžia teismas

Kada įmonė ar asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės vykdyti įsipareigojimus? Geriausia išeitis – sena ir visiems puikiai žinoma – susitarti tarpusavyje. Tai tokia situacija, kai viena sutarties šalis sako, kad negali vykdyti įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos, o kita sutinka, kad išties egzistuoja tokia nenugalima jėga, dėl kurios negalima vykdyti įsipareigojimų. Tačiau ne visuomet pavyksta susitarti ir tuomet klausimą sprendžia teismas.

V. Kalmatavičius primena, kad bet kuriuo atveju sutarties šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį ir jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, turi kuo skubiau pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Kaip jau minėta, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties sąlygų neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl force majeure aplinkybių. Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja force majeure. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma įvykdyti sutarties sąlygų, – laikina, šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.

Pavyzdžiui, jei dėl kilusių klimato reiškinių staiga nustotų veikti įmonės įsipareigojimams įvykdyti būtinas interneto ryšys, sutarties šalis greičiausiai būtų atleidžiama nuo atsakomybės tam laikotarpiui, kai ryšys neveikė.

Siekiant įrodyti nenugalimos jėgos egzistavimą, pravartu kreiptis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją. Ji išduoda pažymas, patvirtinančias šią aplinkybę. Tačiau reikėtų žinoti, kad, ginčui pasiekus teismą, šis, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, turi teisę nuneigti išduodą pažymą ir konstatuoti priešingai. Nors tokia situacija – nereta, tokia pažyma apie force majeure yra laikytina svariu įrodymu byloje.

Dėl riaušių ir streikų – papildomos įmokos

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas teigia, kad, atsitikus tokiems įvykiams kaip Barselonoje, apsidraudusiems klientams atlyginamos medicininės pagalbos, repatrijavimo ir apdraustojo palaikų transportavimo išlaidos iki nustatytos sumos. Tokiais atvejais visada apsaugo medicininių išlaidų draudimas.

Revoliucijos, maištai, riaušės, streikai, radiacija, branduolinės atakos, karo veiksmai ar žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai yra draudimo sutarčių išimtys. Tai reiškia, kad draudimo apsauga tokiais atvejais negalioja ir dėl tiesioginių, ir dėl netiesioginių nuostolių. Išvardytos force majeure aplinkybės yra išskirtiniai įvykiai, kurie draudžiami pagal atskirą sprendimą ir atskira suma.

Esant tokioms aplinkybėms, neįmanoma numatyti nei rizikos apimčių, nei draudžiamųjų įvykių tikimybės. Būna atvejų, kad susiruošę keliauti į itin neramius kraštus žmonės pageidauja didesnės draudimo apsaugos. Įvertinus riziką, tokia paslauga teikiama taikant individualias ir specialias draudimo sąlygas. Tiesa, tokie pageidavimai – itin reti.

Beje, Lietuvoje jau yra verslo įmonių, kurios, drausdamos savo turtą, pastatus, prašė į draudimo sąlygas įrašyti ir terorizmo, žemės drebėjimo rizikas. Minėta draudimo bendrovė tokius atvejus vertina individualiai, taiko individualias draudimo sąlygas ir nustato papildomas draudimo įmokas.