Seime pateikti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimai. Jais Finansų ministerija siūlo įpareigoti privalomam kai kurių galingesnių paspirtukų draudimui.

Siūlymui pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti gruodžio 12 d.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė tvirtino, kad pakeitimais siekiama atliepti praktines problemas, kurios buvo pastebėtos įgyvendinant įstatymą.

„Įstatymo pagrindinis tikslas – perkelti į mūsų nacionalinę teisę direktyvos nuostatas, tačiau tuo pačiu darome ir kitus pakeitimus, kurie atliepia praktines problemas, kurios buvo pastebėtos įgyvendinant įstatymą. Taip pat siekiame sumažinti ginčus, kurie kildavo civilinio atsakomybės draudimo srityje”, – ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė V. Markevičienė.

„Įstatymą pritaikome prie dabartinių technologinių pokyčių ir suderiname su kitais teisės aktais, įskaitant duomenų apsaugos reglamentą”, – sakė ji.

Finansų ministerijos teigimu, tarp projekto nuostatų numatyta, kad turi būti draudžiamos ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val.

Tarp draustinų transporto priemonių gali pakliūti ir elektriniai paspirtukai ar kitos panašios transporto priemonės, atitinkančios aukščiau nurodytus greičio ir svorio kriterijus.

Ministerija nurodo, kad pakeitimais taip pat siekiama didinti eismo įvykiuose nukentėjusių trečiųjų asmenų apsaugą bei užtikrinti sklandesnį nuostolių atlyginimą.

Siūlomu projektu į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią mažiausia draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų dėl žalos turtui. Įstatymo projekte šios sumos nustatytos kaip maksimalios draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio. 

Taip pat nustatoma, kad neregistruotinų transporto priemonių valdytojai privalo tikrinančiam pareigūnui pateikti galiojantį draudimo liudijimą bei, kad eismo įvykis, dėl kurio metu padarytos žalos gali būti mokama draudimo išmoka, gali būti ir kai transporto priemonė stovi. Be to, įteisinama elektroninė eismo įvykių deklaracijos forma.

ELTA inf.