Pokštai apie sprogmenis gali baigtis ir kalėjimu

Pokštai apie sprogmenis gali baigtis ir kalėjimu

Už nederamą elgesį skambinant numeriu 112 gresia bauda.

Melagingi pranešimai apie oro uoste padėtą sprogmenį, užminuotą teismą ar net mokyklą gresia ne tik pinigine bauda, bet ir realiu laisvės atėmimu, tačiau rimtais nemalonumais gali baigtis ir bandymas išsikviesti greitosios pagalbos automobilį vietoj taksi ar užsisakyti picą numeriu 112.


Emilija Čepulionytė


Nevykęs kalinių pokštas


2016 m. spalio 13-ąją Šiaulių apylinkės teismo darbuotojai skubiai turėjo palikti darbo vietas, nes policija gavo pranešimą, kad užminuotas teismo pastatas. Policijos pareigūnams apžiūrėjus pastatą, informacija nepasitvirtino. Po mažiau nei valandos Šiaulių apylinkės teismo darbuotojai grįžo į darbo vietas ir tęsė įprastus darbus. Policija ėmėsi „pokštininkų“ paieškos.


Paaiškėjo, kad nevykusiai papokštavo keliolika kartų anksčiau jau teisti Joniškio rajono gyventojai: 27 metų E. J. ir kaunietis 24 metų G. V. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių vykti nepanorę vyrai nusprendė pranešti apie neva užminuotą Šiaulių apygardos teismą ir taip sukelti ant kojų specialiąsias tarnybas.


Dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų kaltais pripažintiems E. J. ir G. V. teismas skyrė po vienerius metus nelaisvės. Be to, atlyginti į melagingą pranešimą reagavusių specialiųjų tarnybų išlaidas – 79,66 euro.


Ko nepadarysi dėl meilės


Šių metų birželį Kauno apylinkės teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę birželio pradžioje anonimiškai apie Kauno oro uoste neva padėtą sprogmenį pranešusiam vyrui. 28 metų D. K. skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą vieniems metams ir šešiems mėnesiams. Be to, nuteistasis privalės atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Per minėtus metus ir šešis mėnesius vyras šioms tarnyboms turės atlyginti beveik 1 900 eurų turtinę žalą.

REKLAMA


Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 6 d. D. K. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir melagingai pranešė apie Kauno oro uoste padėtą sprogmenį. Vyras teismui aiškino, kad nusikalsti paskatino emocijos – jis tenorėjęs, kad į Škotiją neišvyktų jo draugė, kurią jis pats nuvežė į oro uostą. Dėl pranešimo apie sprogmenį daugiau kaip 3 val. buvo sutrikdyta oro uosto veikla: vėlavo, buvo atidėti arba atšaukti tarptautiniai skrydžiai, evakuoti oro uoste buvę žmonės, iškviestos specialiosios tarnybos.


„Ši melagingą pranešimą apie sprogmenį oro uoste pateikusio kauniečio istorija pademonstravo itin operatyvų teisėsaugos darbą ir, tikėkimės, pasitarnaus kaip pamoka visiems, nusprendusiems taip grasinti arba nevykusiai papokštauti. Nusikaltėlis buvo sulaikytas praėjus vos kelioms valandoms nuo skambučio, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sulaukė nepraėjus nei trims savaitėms“, – policijos ir teismų sistemos darbą gyrė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

REKLAMA


Iki trejų metų nelaisvės


Tai, kad melagingi skambučiai apie sprogmenis oro uostuose gali baigtis kalėjimu, patvirtino ir Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Pasak jo, Baudžiamajame kodekse įtvirtintos atsakomybės už melagingus pranešimus apie visuomenei arba valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę skiriasi, priklausomai nuo padarinių.


„Jeigu dėl melagingo pranešimo buvo iškviestos pagalbos tarnybos, tokiam asmeniui gali būti skirta viena iš šių bausmių – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tačiau jeigu toks pranešimas sukėlė žmonių sumaištį arba sutrikdė oro uosto veiklą, bausme gali tapti laisvės apribojimas, bauda arba dveji metai kalėjimo“, – pasakojo R. Matonis.


Jo teigimu, maksimalus, trejų metų trukmės, laisvės atėmimas arba bauda gresia tiems grasintojams, kurių neatsakingas poelgis padarė didelės turtinės žalos.
„Surasti melagingai specialiąsias tarnybas ant kojų sukėlusį žmogų nėra sudėtinga. Policija turi visas tam reikiamas technines galimybes. O teismai už tokius pokštus skiria realias bausmes“, – sako R. Matonis.


Privalo reaguoti


Pasak R. Matonio, policija reaguoja į kiekvieną pranešimą, nes niekada negali žinoti, tai tiesa ar melas. „Siunčiamos pajėgos, tikrinami konkretūs pastatai, vietovės – atliekamas rimtas darbas. Ir labai gaila, kad melagingų pranešimų nėra mažai, nes tuo metu, kai policija reaguoja į „pokštaujančiųjų“ skambučius, kažkam reikalinga reali pagalba, bet jos jiems gali tekti palaukti“, – sako policijos atstovas.



Kokie žmonės meluoja apie sprogmenis? „Yra skambinančiųjų iš įkalinimo įstaigų. Pasitaiko ir moksleivių pranešimų apie neva užminuotą mokyklą – ypač tuo metu, kai joje vyksta kažkas svarbaus, pavyzdžiui, egzaminas. Kartais melagingą pranešimą policijai pateikia neblaivūs žmonės, kurių motyvai sunkiai išaiškinami. Sakykime, skambina tiesiog dėl pramogos“, – pasakoja R. Matonis.


Melagingų skambučių autorių ypač pamėgti objektai, be oro uostų ir mokyklų, – Prezidentūra, Seimas, didieji prekybos centrai.


Pokštai apie sprogmenis gali baigtis ir kalėjimu

Melagingi skambučiai apie sprogmenis oro uostuose gali baigtis kalėjimu.

Atskirti melą nelengva


Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininkas Audrius Čiuplys sako, kad atskirti melagingą pranešimą nuo realaus dažnai nėra lengva. „Žmonės skambina ir kalba rimtais balsais, įtikinamai. Viskas atrodo realu iki to momento, kol į įvykio vietą nuvyksta specialiosios tarnybos. Tuo atveju, kai kvietimas melagingas, tarnybų atstovai imasi tam tikrų administracinių veiksmų“, – aiškina pašnekovas.


BPC operatoriai visais atvejais stengiasi kuo detaliau išsiaiškinti, kodėl žmogus skambina ir kokios pagalbos jam reikia. „Ypač sunku bendrauti su neblaiviais žmonėmis. Kol išsiaiškiname įvykio aplinkybes, pagalbos poreikį, praeina ir keletas minučių. Kartais tik 5–6 minutę tampa aišku, kad skambinantieji nutarė taip pajuokauti ir jokios realios pagalbos jiems nereikia“, – pastebi A. Čiuplys.


Lengviau įtarti melą, kai į BPC skambina mažamečiai arba, be pašnekovo balso, girdisi kiti balsai, komentarai, juokas, muzika. „Savaitgaliais ir per šventes neblaivių juokautojų skambučių padaugėja. Vyksta vakarėliai, žmonės padaugina alkoholio ir skambina mums. Kažkam, deja, tai atrodo juokinga“, – apgailestauja pašnekovas.
Mažamečiai vaikai, žaisdami su telefonais, net kai juose nėra SIM kortelės, į BPC gali paskambinti netyčia maigydami mygtukus. „Kartais mūsų operatoriai, gavę tokius skambučius, perskambina, paprašo vaiko telefoną perduoti mamai ar tėčiui. Pasitiksliname, ar viskas gerai, paaiškiname, jog mums buvo skambinta“, – sako A. Čiuplys.


Skubios pagalbos numeris


BPC kasmet skubios pagalbos telefonu 112 sulaukia apie 3 mln. skambučių. Per parą skubios pagalbos numeriu 112 paskambinama apie 7 000 – 8 000 kartų.
2016 m. statistikos duomenimis, vidutiniškai vienam operatoriui teko atsakyti į daugiau nei 17 tūkst. skambučių, o 44 operatoriai atsakė į daugiau nei 20 tūkst. skambučių. Vidutiniškai vienas operatorius „prakalbėjo“ 15 parų per metus, kai kas – net 24 paras. Bendra pokalbių įrašų trukmė per metus – 42,8 tūkst. valandų, t. y. juos perklausyti užtruktų daugiau nei 5 metus.

REKLAMA


Deja, nemažą dalį skambučių sudaro atvejai, kai numeriu 112 naudojamasi ne pagal jo tiesioginę ir vienintelę paskirtį – išsikviesti skubią pagalbą. Kartais skambučiai neatitinka BPC teikiamų paslaugų (pavyzdžiui, norima išsikviesti avarinę tarnybą dėl gedimų inžineriniuose tinkluose, sužinoti telefono numerį, PIN kodą ir kt.). Kažkas nori tiesiog pasikalbėti, aptarti vieną ar kitą įvykį, politikų poelgius, įžymybių gyvenimą. Tokie skambučiai labai kenkia BPC darbui – kol operatorius bendrauja su pašnekovu ir bando išsiaiškinti, ar jam reikia skubios pagalbos, tie, kuriems iš tiesų jos reikia, negali prisiskambinti numeriu 112 dėl netikslingai užimtų telefono linijų, o pagalbos tarnybos negali atvykti ten, kur jos yra reikalingiausios.


„Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pirmuoju 2016 m. pusmečiu, skambučių į BPC sumažėjo, tad mažesnis ir operatoriams tenkantis krūvis. Be to, mažėja ir nereikalingų skambučių. Tikimės, jog pamažu visuomenės sąmoningumas auga, pradedama suvokti, kam iš tiesų reikalingas BPC“, – sako A. Čiuplys.


Perduodama policijai


Piktavaliams skambintojams verta priminti, kad už nederamą elgesį skambinant numeriu 112 gresia atsakomybė. Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų.


BPC operatoriams neretai tenka išgirsti ir įžeidinėjimų, užgauliojimų. Toks skambinančiųjų elgesys taip pat nelieka be atsako. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, jog BPC operatoriaus – statutinio valstybės tarnautojo – garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų. Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 000 eurų.

REKLAMA


„Informaciją apie melagingus pranešimus, kai skambinama piktavališkai, daugybę kartų ir trukdoma dirbti, perduodame policijai, o jie aiškinasi toliau, atlieka tyrimus, perduoda juos į teismą“, – sako A. Čiuplys.


Pagalbos reikia ne visiems


Atvejus, kai greitosios pagalbos automobilis nuvyksta į iškvietimo vietą ir čia neranda ligonio, VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis linkęs vadinti ne melagingais kvietimais, o kvietimais be rezultato. „Tačiau tų kvietimų priežasčių gali būti labai įvairių. Būna, kad greitoji pagalba kviečiama norint pajuokauti, sąmoningai meluojant. Tai daro ir paaugliai, ir neblaivūs žmonės. Būna, kad praeiviai pamato žmogų, kuriam reikia pagalbos, iškviečia medikus, o jis pagalbos nenori, tad iš kvietimo vietos pasišalina. Gali būti, kad pagalbos žmogui apskritai nereikia – jis tiesiog prigulė ant žolytės. Medikai atvažiuoja, o jis nesupranta, ko jie nori, aiškina, kad norėjo pailsėti, pasimėgauti saule“, – pasakoja N. Mikelionis. Pašnekovas kviečia būti dėmesingesniems vieni kitiems ir nepraeiti pro šalį, jeigu įtariate, kad žmogui reikia pagalbos. Tačiau pirmiausia būtina prieiti, paklausti ir įsitikinti, ar žmogui reikia medikų pagalbos, ir tik tada ją kviesti.


„Kvietimų be rezultatų Kaune kasdien turime po keletą ar net keliolika, per metus – apie 3 tūkst. Ir dauguma jų – nepiktybiniai, būtent dėl noro padėti. Taigi noriu pabrėžti, kad didžiausia pagalba žmogui, kuriam, įtariate, reikia pagalbos, ir kitiems, kurie tuo pat metu laukia greitosios pagalbos, ir patiems medikams yra ta, kad visų pirma turite prieiti prie žmogaus ir su juo pabendrauti, paklausti, kuo jam galėtumėte padėti, o ne vien iškviesti medikus, kai važiuojate pro šalį“, – sako N. Mikelionis.

Veikia ne tik pilnatis?


N. Mikelionis, paklaustas, ar greitosios pagalbos medikai pastebi, kada kvietimų yra daugiau nei įprasta, sako, kad jų padaugėja tam tikru piko metu.
Kalbant apie paros laiką, akivaizdu, kad greitoji pagalba dažniau kviečiama ryto valandomis, tik pabudus, ir popiet, žmonėms grįžus iš darbų namo.
Vertinant metų laikų tendencijas, šaltuoju periodu besikreipiančiųjų į medikus yra daugiau. Tuomet skundžiamasi karščiavimu, galvos skausmais, silpnumu.
Taip pat skambučiams įtaką daro Mėnulio fazės. Be jokios abejonės, per pilnatį besikreipiančiųjų sulaukiama daugiau.


„Paskutinis faktorius – socialinių išmokų mokėjimo dienos. Kai tik išmokos sumokamos, mums darbo atsiranda daugiau. Alkoholinės psichozės, muštynės – viskas aprimsta tik tada, kai baigiasi pinigai. Ir taip iki kitos išmokos“, – pastebi N. Mikelionis.


Būkite supratingi


Numeriu 112 taip pat neskambinkite, jei norite:
• sužinoti asmens ar organizacijos telefono numerį, adresą, veiklos pobūdį, prekių asortimentą ar kainas;
• sužinoti SIM kortelės PIN kodą;
• sužinoti autobusų, traukinių ar lėktuvų tvarkaraščius;
• kad jus sujungtų su Lietuvos ar užsienio valstybės telefono ryšio abonentu;
• patikrinti, ar veikia telefono aparatas;
• išsikviesti taksi, net jei ir nepavyksta prisiskambinti taksi paslaugas teikiančioms bendrovėms;
• sužinoti savo horoskopą;
• užsakyti gėlių;
• išsakyti savo nuomonę apie politikus ar kitus žmones, politinius įvykius ir pan.;
• pasiskųsti, kad jūsų neįleidžia į klubą, barą, kavinę ar kazino arba neatiduoda paliktų drabužių, daiktų;
• užsisakyti picą į namus ir kitais panašiais atvejais.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 51 (2024)

    Savaitė - Nr.: 51 (2024)



Daugiau >>