Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, pirmadienį susitikęs su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku Andriumi Navicku, dar kartą tikina, kad yra ir bus laikomasi planų dėl švietimo finansavimo bei kitų įsipareigojimų, numatytų kolektyvinėse sutartyse su profesinėmis sąjungomis, politinių partijų sutarime dėl švietimo, Vyriausybės programoje.

Kaip rašoma ministerijos pranešime, toliau bus kalbamasi su Lietuvos švietimo profesine sąjunga dėl bendrų sutarimų, o artimiausias susitikimas numatytas kitą antradienį.

„Visi suprantame, kad neįmanoma per metus įgyvendinti visų profesinės sąjungos keliamų reikalavimų. Sutinku, kad reikia galvoti ne tik apie darbo užmokesčio kėlimą, bet ir darbo sąlygų gerinimą, klasių mažinimą. Sunku būtų nesutikti, kad dabartinė Vyriausybė padarė didžiulį žingsnį didindama mokytojų darbo užmokestį – per šią kadenciją jis augo 40 proc., o kitų metų planai yra pakankamai ambicingi – pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio“, – po susitikimo sakė G. Jakštas.

„Nors mes planuojame dar šiais metais priimti sprendimus ir dėl klasių mažinimo, tačiau svarbu turėti ilgalaikius įsipareigojimus. Bursime ir kitas politines jėgas, kad būtų peržiūrėta ilgalaikė mokytojų darbo sąlygų perspektyva, kuri nesikeistų keičiantis Vyriausybėms“, – pridūrė ministras.

Pasak G. Jakšto, nėra įmanoma vienu metu didinti ir darbo užmokesčio, ir mažinti klases bei darbo krūvius, nes lėšų poreikis darbo užmokesčiui patrigubėja, žymiai išauga mokytojų bei naujų mokyklų poreikis.

Pirmuosius sprendimus dėl klasių mažinimo ministerija planuoja priimti dar šiemet – jie įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo.

Vienas iš dabartinės Vyriausybės įsipareigojimų – kad mokytojų vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. būtų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

„Šito įsipareigojimo laikomasi. Jau anksčiau ŠMSM yra pateikusi kelių šimtų milijonų eurų poreikį Finansų ministerijai“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

LŠDPS ir ŠMSM praėjusiais metais pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Ji galioja iki 2024 m. pabaigos. Joje buvo numatyta užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų ne mažiau kaip po 10 proc. kasmet.

Šiais metais lėšos mokytojų darbo užmokesčiui didėjo 13 proc., 2024 m. taip pat numatoma didinti, kad būtų pasiektas minėtas rodiklis – 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2019 m. I ketv. vidutinis mokytojo darbo užmokestis „į rankas“ siekė 857 eurų, o šių metų I ketv. – 1328 eurų „į rankas“, arba augo daugiau nei pusantro karto.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai švietimui 2019 m. sudarė 2,24 milijardo eurų, 2023 m. jie siekia 3,55 milidardo eurų (augimas – 58 proc.), pažymima ŠMSM pranešime žiniasklaidai.

LŠDPS praėjusią savaitę pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų ir apie tai planuoja informuoti Vyriausybę bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM).

LŠDPS praėjusios savaitės antradienį, po susitikimo su ministru Gintautu Jakštu ir viceministru Ramūnu Skaudžiumi, nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.

Profesinės sąjungos teigimu, didžioji dalis problemų yra ne sprendžiamos, o paslepiamos po skaičių ir faktų interpretacijomis, todėl nuspręsta paskelbti streiką.

„Toks sprendimas – nepavykusių LŠDPS ir ŠMSM derybų pasekmė“, – teigė profsąjunga.

ELTA inf.