Lietuvos banko atstovai siūlo nuo 2025 metų gegužės 1 dienos atsisakyti 1 ir 2 centų monetų naudojimo mokant grynaisiais. Vietoje to galutinė pirkinių krepšelio suma būtų apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.

„Lietuvos bankas siūlo apsvarstyti galimybę taikyti apvalinimą pagal kitų valstybių praktiką. Mokant grynaisiais pinigais, galutinė prekių krepšelio suma būtų apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.

Jei mokėtina suma baigiasi 1 arba 2, apvalinama į mažesnę pusę iki 0. Jei baigiasi 3, 4 – apvalinama į didesnę pusę iki 5. Jei baigiasi 6 ar 7, apvalinama į 5, o jei 8 ar 9 – iki 10.

Apvalinimas yra neutralus tiek vartotojams, tiek prekybininkams. Vieną kartą vartotojas mokėdamas prekybininkams grynais, sumokės 1 ar 2 centais mažiau, kitą kartą – 1 ar 2 centais daugiau. Tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu skirtumai išsilygins“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje aiškino Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.

Pasak jos, tokia tvarka jau galioja Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Slovakijoje.

Specialistė taip pat pastebėjo, kad kasos aparatai apvalinimą atliktų automatiškai. Pastebėtina, kad apvalinimas Lietuvoje nėra naujiena – jis jau taikomas degalinėse.

„Siekiame, kad monetos grįžtų į Lietuvos banką, – Siūloma, kad apvalinimo taikymas būtų derinamas su išmaniųjų kasos aparatų reforma, t. y. nuo 2025 m. gegužės 1 d.

Skaičiuojama, kad dėl apvalinimo būtų sutaupoma apie 3,7 mln. eurų kasmet. Tuo metu verslo apskaitos sistemų pritaikymas būtų vienkartinis ir kainuotų 1,7 mln. eurų. Dar 200 tūkst. eurų kainuotų kasos darbuotojų mokymas, informacijos apie apvalinimą paskelbimas prekybos vietose, 300 tūkst. eurų kainuotų Lietuvos banko organizuojama visuomenės informavimo kampanija“, – išdėstė E. Lisinskaitė.

Tuo metu posėdyje taip pat dalyvavusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi aiškino, kad dėl 1 ir 2 centų jau labai seniai pastebėjo, jog jie nebegrįžta į Lietuvos centrinį banką.

„Cirkuliuoja visos kitos monetos, jų negrįžta apie 30 proc., o 70 proc. Lietuvos banko išleistų į apyvartą grynųjų pinigų 1 ir 2 centų mes negauname atgal. Pradėjome kalbėti dar pernai su visomis suinteresuotomis šalimis – žiūrėti, kas vyksta Europos Sąjungoje, klausti vartotojų, prekybininkų, senjorų.

Atrodo, tiek nedaug – 1 ir 2 centai – prie visų kitų Lietuvoje esančių svarbių klausimų, ką čia atnešate? Iš tiesų, kai jį svarstai iš efektyvumo, tvarumo ir patogumo, pamatai, kad tai svarbus klausimas. Mes efektyvumo prasme iššvaistome, tvarumo – išbarstėme apie 11 vagonų, patogumo – matome, kad jie panaudojami vieną ar du kartus ir nebegrįžta atgal. 1 ir 2 centai kažkuria prasme yra vienkartinės monetos. Tai mums rūpi, Lietuvos bankas dėl to kalbasi.

Tik Europos Komisija gali pasiūlyti jų atsisakyti. Tačiau mes galime mažinti poveikį per apvalinimą atsiskaitant grynaisiais“, – sakė ji.

Savo ruožtu E. Lisinskaitė dar pastebėjo, kad jei monetos ir toliau bus naudojamos, kasmet po 80 tonų jų bus leidžiama į apyvartą, dalis pametama.

„Nuo euro įvedimo gyventojai yra praradę beveik už 2,5 mln. eurų, kasmet po trečdalį milijono, skaičiai nėra maži. Svarbus, aišku, ir tvarumo aspektas. Vertinant iš šios pusės, svarbu paminėti, kad šių monetų, kurių didžioji dalis yra pametama, kaldinimui, transportavimui, perskaičiavimui, tvarkymui yra eikvojami ištekliai. Naudojama elektros energija, vanduo, išskiriamas anglies dvideginis, susidaro papildomos plastiko atliekos. Pačios monetos kaupiasi aplinkoje kažkur besimėtydamos.

Taip pat sugaištamas laikas ne tik tas monetas skaičiuojant kasoje, kas kartais gali būti irgi kantrybės išbandymas, kai lauki eilėje, kol žmogus prieš tave sumokės centais, bet ir verslui, prekybininkams, Lietuvos bankui skaičiuojant, atrenkant tinkamas naudoti. Žinoma, gyventojai sako, kad monetomis yra nepatogu naudotis. Vyresnio amžiaus žmonėms sunku jas įžiūrėti, atskirti, nes jos panašaus dydžio. Taip pat piniginėse užima daug vietos“, – dėstė Lietuvos banko specialistė.

ELTA inf.