Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas penktadienį registravo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma numatyti reikalavimą deklaruoti ryšius su Rusija ir Baltarusija.

Įstatymo pakeitimu siūloma, kad asmenys, deklaruodami savo viešuosius ir privačius interesus, nurodytų informaciją apie su jais susijusius juridinius asmenis, vykdančius veiklą su Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Šiuo metu įstatyme tokio reikalavimo nėra numatyta.

Pasak teisės akto iniciatoriaus, pastarasis reikalavimas sukurtų tam tikrą spaudimą tiems verslams, kurie vis dar vysto ekonominę veiklą su Maskva ir Minsku ir paskatintų tokius ryšius nutraukti.

„Įstatymo pakeitimo projektu siekiama paskatinti su viešuosius ir privačius interesus deklaruojančiais asmenimis susijusias įmones atsisakyti verslo ryšių su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika“, – rašome įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Tokius ryšius su juridiniais asmenimis turėtų deklaruoti valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, teisėjai, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai ir pan.

Seimui priėmus įstatymo pataisas, reikalavimas deklaruoti ryšius su agresorėmis šalimis įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.

Visgi, pastariesiems pokyčiams reikėtų tobulinti privačių interesų registrą. Tam numatoma skirti nuo 120 iki 150 tūkst. eurų valstybės lėšų. Pažymima, kad tokia investicija turėtų ilgalaikę naudą, nes būtų sukurtos papildomos sąsajos tarp Registrų centro ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos duombazių.

Diskusija dėl pastarojo siūlymo kilo ir anksčiau. Svarstyta numatyti reikalavimą verslams paviešinti ryšius su Rusija ir Baltarusija įstatyme, kuriuo Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas ir ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi, NSGK nutarė tokią prievolę perkelti į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.