Po Lietuvos ekonomikai sudėtingos 2022 m. pabaigos ir 2023 m. pradžios šalies ūkis antrąjį pusmetį turėtų augti sparčiau. Infliacija ir toliau mažės, tačiau dar ne iki siekiamo 2 proc. lygio. Vis dėlto šiemet darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją, o vartotojų perkamoji galia pradės didėti.

„Šiuos metus matome kaip lūžio tašką, kai stabtelėjimo pastaruoju metu ekonomika šių metų antrąjį pusmetį turėtų grįžti į spartesnio augimo kursą. Vartotojų perkamoji galia taip pat augs infliacijai slopstant, o darbo užmokesčiui ir toliau didėjant palyginti sparčiai“, – pirmadienį pristatydamas prognozes teigė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

2022 m. vidutinis realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per ketvirtį Lietuvoje buvo neigiamas (-0,1 proc.), o euro zonoje tuo pačiu metu šis rodiklis vidutiniškai padidėjo 0,5 proc. Tokiai ūkio raidai Lietuvoje didelę įtaką darė reikšmingai šoktelėjusi infliacija, sumažinusi realiąsias gyventojų pajamas ir apribojusi privatųjį vartojimą.

Infliacijos mažėjimui didžiausią įtaką turi energijos išteklių kainos

Infliacija mažėja nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pasiekto piko ir tam didžiausią įtaką turi energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, dujų kainos Europoje sumažėjo iki lygio, kuris buvo dar prieš prasidedant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Vis dėlto centrinių bankų atidžiai stebimas grynosios infliacijos rodiklis, skaičiuojamas atmetus nepastovias energijos ir maisto kainas, euro zonoje vis dar nemažėja. Todėl Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų normų didinimas yra būtina priemonė prieš didelę infliaciją ir jos neigiamą poveikį ekonomikai ir vartotojų perkamajai galiai.

„Bendroji metinė infliacija toliau mažėja, grynoji infliacija jau pasiekė piką. Tačiau, nors daugelio infliacijos komponenčių kainų augimo pagreitis mažėja, jį dar vis palaiko pramonės prekių kainų augimas (...). Galiausiai infliacijos prognozė kitiems metams yra mažinama ir tai daugiausia lemia mažėjantis energijos kainų poveikis“, – sakė G. Šimkus.

Ekonomikoje jau juntamas anksčiau priimtų pinigų politikos sprendimų poveikis – ilgainiui tai padės sugrąžinti infliaciją į siekiamą 2 proc. lygį. Lietuvos banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija dar sieks 9 proc., o 2024 m. ji sumažės iki 2,7 proc.

Nedarbo lygis šiemet – 6,6 proc., vidutinis darbo užmokesčio augimas – 10 proc.

Vangesnė ekonomikos raida veikė ir darbo rinką, tačiau jos būklė tebėra gera – daugėja dirbančiųjų, nedarbo rodiklis yra mažas, o vidutinis darbo užmokestis toliau didėja. Prie užimtumo augimo reikšmingai prisidėjo sėkmingai į Lietuvos darbo rinką integruoti ukrainiečiai. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirba apie 23 tūkst. ukrainiečių, t. y. daugiau nei pusė į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus karo pabėgėlių. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis tebebus palyginti žemas ir sieks 6,6 proc., o 2024 m. sumažės iki 6,4 proc.

Numatoma, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio metinis augimas sieks 10 proc. ir aplenks infliaciją, t. y. vartotojų perkamoji galia vėl pradės augti. Atsigaunantis privatusis vartojimas turėtų didinti ekonominį aktyvumą. 

Realusis BVP padidės 1,3 proc.

Šiemet prie ūkio augimo daugiau nei praėjusiais metais turėtų prisidėti ir valdžios sektoriaus investicijos. Numatoma, kad 2023 m. pastebimai padidės lėšų iš Europos Sąjungos paramos fondų, skiriamų investicijoms, srautas. Pamažu turėtų gerėti ir užsienio prekybos partnerių ekonominė padėtis.

Skatinama privačiojo vartojimo, daugiau, nei anksčiau numatyta, auga JAV ekonomika, o COVID-19 protrūkių valdymo politikos švelninimas leidžia tikėtis spartesnio Kinijos ūkio atsigavimo. Tokios tendencijos leidžia prognozuoti, kad Lietuvos BVP antrąjį pusmetį atsigaus ir realusis BVP 2023 m. padidės 1,3, o 2024 m. – 3,2 proc.

2022 m. Ukrainos karo pabėgėliai sukūrė iki 1 proc. BVP

Ukrainos karo pabėgėliai, tikėtina, sukūrė apie 400 mln. eurų, arba 1 proc. pridėtinės vertės Lietuvoje.

„Daugiausia ukrainiečių dirba vidutinės kvalifikacijos darbus, aukštos kvalifikacijos darbininkai sudaro apie 8 proc. dirbančių ukrainiečių. Karo pabėgėliai daugiausia specializuojasi paslaugų sektoriaus veiklose, rečiausiai įsidarbina žemės ūkio sektoriuje“, – pažymi G. Šimkus.

Jeigu ukrainiečiai nebūtų atvykę į Lietuvą, darbo jėga būtų augusi dvigubai lėčiau.