Nors prieš gerą dešimtmetį daugiau nei 90 proc. šalyje surenkamų atliekų keliaudavo į sąvartynus, šiandien jos turi kitą maršruto tikslą. Išrūšiuotos atliekos, netinkamos perdirbimui, keliauja į jėgaines, kuriose būna sudeginamos, degimo proceso metu sukuriant šilumos bei elektros energijas ir taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje.

Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“, pažindinanti su ekologiškais ir tvariais sprendimais, kuriuos puoselėja šalies miestai, juose veikiantys verslai ar neabejingų gyventojų iniciatyvos.

Šios savaitės reportažai nukels į Klaipėdą, kur jau beveik dešimt metų veikia įmonė, iš žmonių sukurtų atliekų kasdien gaminanti šilumą bei elektrą. Šis procesas ne tik atlieka reikšmingą vaidmenį atliekų tvarkymo grandinėje, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos puoselėjimo šalyje.

„Jeigu nebūtų atliekų, nebūtų ir tokios jėgainės, mat jos pagrindinė funkcija yra atliekų tvarkymas. Statistika tokia, kad kuo žmonės geriau gyvena, kuo aukštesnis pragyvenimo lygis, tuo žmonės daugiau pagamina atliekų. Todėl tokia jėgainė sutvarko tas atliekas, kurių kitais būdais sutvarkyti nebeišeina. Aišku, jog yra geriau atliekas perdirbti ar išvis jų neturėti, tačiau realybė tokia, kad atliekų srautas didžiulis, kurio neperdirbti“, - laidoje pasakos UAB „Gren Lietuva“ komunikacijos vadovas Andrius Kasparavičius.

Atliekos, patekusios į bendrąjį konteinerį, pirmiausiai būna perrūšiuojamos ir tai, kas lieka po rūšiavimo, atkeliauja į bunkerį. Čia, įrengtų kranų pagalba, atliekos yra maišomos, vienodinamos ir nuolat kraunamos į katilą, kur tūkstančio laipsnių kaitroje vyksta apie 8 valandas trunkantis deginimo procesas.

„Visur, kur vyksta degimo procesas, mes galime sukurti šilumą, kuri virsta karštu vandeniu, garu, garas suka turbiną, turbina gamina elektrą. Principas yra toks pats, kaip bet kurios jėgainės, tik mūsų išskirtinumas tas, jog mes vietoj kuro naudojam atliekas ir jas tokiu būdu sutvarkom“, - teigs A. Kasparavičius.

Jėgainę vienoje pamainoje prižiūri vos 3 operatoriai, tai reiškia, kad visa jėgainė yra didelis dirbtinio intelekto produktas, kur iš esmės viskas valdoma kompiuterizuotu, automatiniu būdu. Po atliekų deginimo lieka speciali medžiaga – šlakas – kuriai įmonė taip pat neleidžia virsti nereikalinga. Pirmiausia šlaku buvo uždengtas senasis sąvartynas, o dabar ši medžiaga nukeliauja kelių tiesimui, šaligatvio plytelių gaminimui.

„Mano požiūriu, civilizuota šalis neturėtų turėti sąvartynų. Mes juos dar kol kas turim, bet tenai keliauja pakankamai nedidelė dalis atliekų, ypač lyginant situaciją prieš 10 metų, tuomet Lietuvoje 96 proc. atliekų buvo vežama į sąvartynus ir tik 4 proc. perdirbimui. O šiandien į sąvartynus keliauja jau tik apie 20-25 proc. atliekų, tad tai didžiulis žingsnis į priekį“, - statistika dalinsis A. Kasparavičius.

Siekiant sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose, svarbu užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą. Vakarų Lietuvoje tuo rūpinasi Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Į jų specialiai įrengtas aikšteles žmonės turi galimybę atvežti baldus, padangas, statybines atliekas, plastiką, stiklą ar net pavojingas medžiagas, tokias kaip dažai, buitinė chemija, alyva.

„Nuo baliklių, valiklių, skiediklių, net nagų lako valiklio, buitinės chemijos, kurią mes naudojam kasdieninėje buityje, ant tokių pakuočių yra ženklas, nurodantis kad tai pavojinga buities atlieka, todėl visos tokios atliekos turi pasiekti tinkamus konteinerius“, - tvirtins KRATC komunikacijos atstovas Arūnas Liubinavičius.

Pasak pašnekovo, tendencijos iš tiesų gerėja ir atsiradus patogesnei atliekų rūšiavimo sistemai, gyventojai vis rečiau didžiąsias atliekas palieka šalia konteinerių. Be to, šis atliekų tvarkymo centras ne tik rūpinasi atliekomis, bet ir suteikia daiktas antrą gyvenimą. Jau beveik metus Klaipėdoje veikia daiktų dalinimosi stotelė „Imk“, kur galima ne tik palikti nebereikalingus, bet vis dar gerus baldus, buities reikmenis, indus, knygas ar žaislus, bet ir pasiimti reikiamą daiktą nemokamai.

„Kasmet skaičiuojam 15-20 proc. augimą, kiek atliekų surenkam tam specialiai pritaikytose aikštelėse, todėl tie pokyčiai tikrai matosi. Prieš 15 metų kiemuose nebuvo rūšiavimo konteinerių, prieš 20 metų Klaipėdos išvis nebūdavo jokių, važiuodavo mašina, prie kurios visi bėgdavom su pilnais šiukšlių kibirėliais. Tie pokyčiai, kurie įvyko, jie įvyko kardinalūs, o vidinė kultūra, įpročiai elgtis su atliekomis civilizuotai, keičiasi, bet tų pokyčių norisi dar daugiau“, - teigs A. Liubinavičius.

Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos jau šį šeštadienį, 10:30 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją!

Partnerių turinys.