Aplinkos ministerija teikia naują įstatymų pakeitimų paketą, kuris stiprintų padangų, alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų, akumuliatorių, pakuočių atliekų bei eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybę. Norima sudaryti palankią aplinką žiedinei ekonomikai vystyti mažinant administracinę ir finansinę naštą atliekų tvarkytojams.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) praneša, kad numatoma apmokestinamų gaminių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuoti tik kolektyviai, praplėsti gamintojo ir importuotojo atsakomybės taikymą įtraukiant tam tikrus gaminius, supaprastinti reikalavimus atliekų tvarkymą vykdančioms įmonėms, patikslinti, kokios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos neįskaičiuojamos į Valstybinės energetikos kainų reguliavimo tarybos reguliuojamą kainą.

Pokyčiai numatomi teikiamuose derinti Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektuose.

Kistų transporto priemonių, jų filtrų, amortizatorių ir padangų tvarkymas

AAD duomenimis, siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, padangų, filtrų, ir amortizatorių atliekų tvarkymą organizuoti tik kolektyviai. Individualaus šių atliekų tvarkymo organizavimo būdo nebeliktų.

Atliekų tvarkymą organizuojanti organizacija galės būti steigiama ir vykdyti veiklą, jei organizuoti atliekų tvarkymą jai paves gamintojai ir importuotojai, vidaus rinkai verslo tikslais tiekiantys padangas, filtrus, amortizatorius ar transporto priemones ir užimantys ne mažiau nei 10 proc. vidaus rinkos. Tas pats padangų, filtrų ir amortizatorių gamintojas ar importuotojas šių gaminių atliekų tvarkymui organizuoti galės pasirinkti skirtingas organizacijas.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės turės įvykdyti aplinkos ministro nustatytas kokybines užduotis, o transporto priemonių gamintojų ir importuotojų organizacijos, sudarydamos sutartis su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonėmis, turės užtikrinti, kad jos būtų įvykdytos.

Padangų, filtrų ir amortizatorių importuotojai, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje, privalės paskirti Lietuvoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų vykdymą.

Siūloma, kad Atliekų tvarkymo įstatyme padangų gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas turėtų vykdyti ir transporto priemonių gamintojai bei importuotojai, kuriems netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, ir komplektinių ratų (ratlankių su padangomis) gamintojai bei importuotojai.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nemokamai priimtų tik iš gyventojų buityje susidarančių neapmokestinamų padangų atliekas, kurių sutvarkymo sąnaudos įtraukiamos į vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų kainą.

Nauja tvarka alyvos atliekoms

AAD praenšime teigiama, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. alyvos gamintojai ir importuotojai būtų  įpareigoti vykdyti aplinkos ministro nustatytas kiekybines alyvos atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis.

Įmonės, savo reikmėms įvežančios į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančios ne daugiau kaip 25 litrus alyvos per kalendorinius metus, būtų atleistos nuo Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų alyvos gamintojams ir importuotojams pareigų.

Efektyvesnė elektros ir elektroninės įrangos atliekų priežiūra

Remianatis naujuoju įstatymų paketu, nuo 2024 m. sausio 1 d. visi  elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir tvarkomų atliekų rūšis, privalėtų turėti atitinkamus Europos standartų sertifikatus elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimui, gabenimui, tvarkymui ir pakartotiniam naudojimui. Šie sertifikatai turėtų būti išduoti sertifikavimo įstaigos, akredituotos pagal ISO /IEC 17065 reikalavimus. Taip pat siūloma, kad šių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turėtų teisę išrašyti visi atliekų tvarkytojai, kurie atitinka Europos standartus.

Lengvatos ūkio subjektams

Nuo gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo siūloma atleisti įmones, kurios Lietuvoje gamina ar į Lietuvą įveža gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, transporto priemones, apmokestinamuosius gaminius) ir juos perleidžia valstybės institucijoms, šiuos gaminius panaudojančioms Lietuvos saugumo interesų apsaugai ir krašto gynybai.

Planuojama nustatyti, kad atliekų vežėjams ir surinkėjams neprivaloma registruotis Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, kai atliekų surinkimas ar vežimas nėra šių įmonių įprastinė veikla.

Siūloma atsisakyti reikalavimo, kad atliekų tvarkymo įmonių darbuotojai turi būti baigę specializuotus mokymus, jei jie turi profesinę kvalifikaciją, atitinkančią nustatytus kriterijus, rašoma AAD pranešime.

Pokyčiai komunalinių atliekų tvarkymo kainos skaičiavimui 

Patikslinama, kad į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą komunalinių atliekų tvarkymo kainą nebūtų įskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo bei plėtros sąnaudos.

Taip pat nebūtų įskaičiuojamos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudos, kurios neįtrauktos į regioninę kainą ir kurias turi padengti savivaldybė ar patyrė savivaldybės parinktas juridinis asmuo, kurio veiklos nereguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Šias infrastruktūros ir apdorojimo sąnaudas savivaldybės įskaičiuos į rinkliavą ar kitas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą.

Siūloma patikslinti komunalinių atliekų sąvoką

Norima atnaujinti komunalinių atliekų sąrašą buityje susidarančiomis medicininėmis, statybinėmis ir padangomis, nepriskiriamoms apmokestinamiesiems gaminiams.

Taip pat komunalinėms atliekoms priskirti atliekas, surenkamas iš mažmeninės prekybos parduotuvių, viešojo administravimo, mokslo, kultūros, švietimo, sporto, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų ir veiklų sektorių, kai jos pagal pobūdį ar sudėtimi panašios į buitines atliekas.

Komunalinėms atliekoms nebūtų priskiriamos stambių prekybos ir pramonės objektų atliekos, nepanašios į buityje susidarančias atliekas, transporto pakuočių, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios medicininės, apmokestinamųjų gaminių (išskyrus buityje susidarančias baterijas ir akumuliatorius) ir alyvos atliekos.

Siūloma nustatyti, kad vienkartinių plastikinių drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti su tabako gaminiais, gamintojų ir importuotojų pareiga padengti savivaldybių vykdomo šiukšlių iš viešų vietų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo, apdorojimo kaštų dalį būtų vykdoma mokant finansinius įnašus aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Taip pat, nuo 2024 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą  tarifą – 1 eurą už toną. Šiuo metu mokestis nėra taikomas.