Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas tvirtina, kad Vilniui priskirta vokiečių karių brigada šiuo metu nebus dislokuojama Lietuvoje. Nors tokį karinį vienetą Berlynas jau paskyrė – kariai šalyje treniruosis, dalyvaus pratybose – tačiau, pažymėjo jis, Lietuva vis dar neturi įrengusi tinkamos infrastruktūros sąjungininkų pajėgumams priimti.

„Visi Lietuvoje tai pripažįsta, Lietuvos infrastruktūra negalėtų ilgesniam laikui priimti visos brigados, juk tai per 5000 karių. Tad tai yra procesas, kur visos dalys turi sukristi kartu, viskas vystosi, su viskuo dirbama (...)“, – portalui lrt.lt sakė ambasadorius.

„Dabar tai geriausia, ką galima padaryti”, – kalbėdamas apie vokiečių karių pratybas Lietuvoje teigė jis.

Klausiamas, ar Berlyno pozicija gali keistis po to, kai Lietuva įrengs karinę infrastruktūrą vokiečių brigadai, M. Sonnas teigė nenorįs spekuliuoti. Visgi, ambasadorius akcentavo, kad prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo sutarimas dėl gausesnio sąjungininkų karių buvimo šalyje kalba apie tai, kad pastačius karinius miestelius ir įrengus poligonus, Vilnius ir Berlynas dirbs brigados klausimu ir toliau.

„Kai bus parengta infrastruktūra, tai nurodoma ir lyderių pareiškime, bus dirbama dėl amunicijos ir įrangos, kuri įgalina šią brigadą, laikymo Lietuvoje. Tai tikrai įvyks, priklausomai nuo prieinamos infrastruktūros. Nežiūrėčiau toliau nei šie metai, nenorėčiau ir spekuliuoti. Bet galite pasitikėti, kad mes toliau dirbsime, stiprindami rytinį flangą, Lietuva ir Vokietija darys tai kartu. Ir tai bus labai sėkminga“, – užtikrino ambasadorius.

Praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.

Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.