Seimo nariai antradienį priėmė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama keisti negalios vertinimo modelį, užtikrinti didesnį paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia ir sukurti galimybę teikti individualizuotą pagalba pagal nustatytą asmens „dalyvumo“ lygį.

Iš užsiregistravusiųjų 72, už balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė 1 parlamentaras.

Pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (2021 m. – 34 proc.).

Šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir sudaro kliūtis žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.

Vyriausybė pritarė, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu.

Vyriausybė pritarė dviejų institucijų reorganizacijai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų nuspręsta įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Agentūra formuos ir įgyvendins žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrins „vieno langelio“ principo taikymą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.

Agentūra taip pat priimtų sprendimą dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis.

Į negalios vertinimo procesą numatoma įtraukti atvejo vadybos organizavimą. Nustačius negalią, asmeniui bus paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarys atvejo vadybos planą, pagal kurį asmeniui turėtų būti organizuojama kompleksinė pagalba ir paslaugos.

Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia gauti reikiamą pagalbą ir paslaugas.