Lietuvoje uždrausta propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. Antradienį Seimas priėmė tai numatantį įstatymą, kuris įsigalios kitų metų gegužės  1 d.

Draudimą siūloma taikyti bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:

„simbolius, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, ar pateikiant informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas;

asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius (-ias) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939–1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas“.

Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos. Ar viešieji objektai nepažeidžia įstatyme nurodytų draudimų, vertins Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija. Jos sudėtį ir pirmininką tvirtins Seimas Centro teikimu.

Komisiją, kurios kadencija 3 metai, sudarys 9 nariai. Po 1 narį į šią komisiją deleguos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras,  Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija.

Centro generalinis direktorius, gavęs komisijos išvadą, ne vėliau kaip 5 darbo dienas turės priimti sprendimą pašalinti ar pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius įstatymo nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo. Taip pat Centro generalinis direktorius galės priimti sprendimą, kad „nėra pakankamo pagrindo pašalinti ar pakeisti viešąjį objektą“.

Centro generalinio direktoriaus sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos bus išsiunčiamas vykdyti valstybės ar savivaldybės institucijai, kuriai nuosavybės teise priklauso ar kurios yra valdomas nustatytų reikalavimų neatitinkantis viešasis objektas.

Centro generalinio direktoriaus sprendimus dėl viešojo objekto pašalinimo ar pakeitimo generalinė prokuratūra galės skųsti administraciniam teismui.

Įstatymo projekte nurodyti ir viešieji objektai, kuriems netaikomas pašalinimas ar pakeitimas. Tai viešieji objektai, kurie eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, bibliotekų veiklą; naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes; naudojami švietimo, mokslo, profesionaliojo meno, kolekcionavimo tikslais.

Už Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš,6 parlamentarai susilaikė.