Darbo kodekso pataisos dėl išlaidų kompensavimo nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams vėl gali atsirasti politikų darbotvarkėje.

Šios idėjos autorius, Seimo narys Algirdas Stončaitis įregistravo patobulintą Darbo kodekso pakeitimo variantą.

Pagal naują siūlomą projektą, „jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbuotojo turimų darbo priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu,  naudojimu, jos privalo būti kompensuotos.

Darbo sutarties šalys privalo susitarti dėl padidėjusių išlaidų internetinio ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo ir (ar) dėl kitų papildomų išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų“.

Siūloma, kad šios Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2023 m. kovo 1 d.

Projekto autorius Seimo narys  A. Stončaitis mano, kad jei dirbant nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su darbu, jos turi būti atlygintos.

„Vis daugiau įmonių sudaro galimybę darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Akivaizdu, kad dalis išlaidų yra perkeliama ant darbuotojų pečių (...). Dar nepasiekėme tokios darbo kultūros, kad dirbant nuotoliniu būdu būtų susitarta ir geranoriškai kompensuojama”,- pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos yra sakęs A. Stončaitis.

Jo nuomone, kompensacijos darbuotojams už padidėjusias išlaidas galėtų būtų mokamos pagal darbuotojų pateiktus dokumentus arba tai galėtų būti fiksuoto dydžio periodinės išmokos.

Parlamentaro duomenimis, nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą taiko Latvija, Lenkija, Ispanija, Kroatija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir kitos šalys.

Šių metų rugsėjo 22 d. Seimo nario A.  Stončaičio pateiktos  Darbo kodekso pataisos nesulaukė pritarimo po pateikimo. Už šią iniciatyvą po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, 27 buvo prieš, 34 parlamentarai susilaikė. Tačiau Darbo kodekso pataisos nebuvo atmestos, jos grąžintos iniciatoriams tobulinti.