Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės gamintojai pabrėžia, kad šalies teisinė bazė nėra tinkama dabartiniams laikams, kuomet paklausa ginkluotei yra didelė. Anot jų, galiojančiais įstatymais ginklų ir karo įrangos pramonė veikiau draudžiama, o ne kontroliuojama.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerija sutinka, kad didžioji dalis ginkluotės užsakymų vykdomi su stambiomis užsienio įmonėmis, kadangi nacionalinė gynybos priemonė išlieka „nišinė“, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija numato tris finansinės paskatos priemones šalies gynybos sektoriaus įmonėms.

Trečiadienį ginkluotės gamybos atstovai sektoriaus padėtį pristatė parlamentarams Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

Pasak Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininko Egidijaus Kužinsko, Lietuvos gynybos pramonė yra smulki, ją apriboja pasenę jos veiklą reglamentuojantys įstatymai. Jo teigimu, juos būtina sutvarkyti, kad vietiniai gamintojai ir užsienio investuotojai turėtų aiškias taisykles, o reguliavimo politika remtųsi „ne draudimais, o kontrole“.

Gynybos pramonės atstovas pažymi, kad iki šiol šiam sektoriui dėmesio skirta per mažai, gynybos plėtros sektoriaus pramonei sudėtinga plėtoti veiklą, parduoti produkciją.

„Turime teisinę bazę, kurioje aiškiai prioritetizuojamas nacionalinis saugumas (...), bet pramonės įtraukimo klausimas į kasdienes gynybos operacijas politiniame lygmenyje nėra keliamas ir tikslai plėtoti vietines kompetencijas ir technologijas taip pat nekeliami“, – parlamentarams teigė E. Kužinskas.

Tarp pavyzdžių jis minėjo, kad A kategorijos ginklų gamintojai negali parduoti ne jų pagamintų, tačiau gamyboje nepanaudotų A kat. komponentų, taip pat gamintojai neretai negali gaminti ir tokių priemonių kaip ginklų muliažai, nes tam būtų privaloma gauti leidimą gaminti A kat. ginkluotę.

E. Kužinskas dar pabrėžė, kad kilus karui Ukrainoje, taip išaugus saugumo poreikiams NATO šalyse, Lietuvos gynybos pramonei atsirado unikalus šansas. Anot jo, Lietuvoje yra „viskas ko reikia“ investicijoms pritraukti.

„Kalbamės tiesiogiai su Lietuvos gamintojais, užsienio kompanijomis, visi pripažįsta, kad dėl karo Ukrainoje ir NATO šalyje kylančio poreikio didinti krašto gynybos pajėgumus, kai kuriose kritinėse technologijose pritrūko pajėgumų. Tai gali būti istorinis šansas Lietuvai (...) atsivilioti gynybos vedančias korporacijas į Lietuvą su investicijomis“, – teigė jis.

Optinius gynyboje naudojamus prietaisus gaminančios bendrovės „Adus Pro“ atstovas Rokas Kasčevičius posėdyje teigė, kad šalies institucijos, tokios kaip Lietuvos kariuomenė, policija jų produkciją perka bei pateikia atsiliepimus, nors paantrino, kad teisės aktuose palikta spragų įmonėms kurtis neteisėtai.

„Ar normalu, kai trečiosios šalies gamintojas, įsteigęs padalinį kažkur sodų bendrijoje įvardija save kaip lietuvišką gamintoją, susukdamas korpusą su dviem varžtais jį vadina gamyba ir gauna licencijas ta veikla verstis. Netgi buvę pavyzdžių, kad klastojami laboratorijų sertifikatai“, – pabrėžė jis.

Tuo metu gynybos ir saugumo produktų gamintojo „Ostara“ vadovas Darius Antanaitis akcentavo, kad dabartiniu reguliavimu ieškoma kaip „nubausti, o ne plėtoti“ gynybos pramonę. Jis Seimo nariams kalbėjo, kad sektoriaus gamintojams kyla sunkumų dėl draudimų juridiniams asmenims naudoti deaktyvuotus ginklus, taip pat kitus komponentus.

„Planavome gaminti prieštankinių minų korpusus (tai yra tiesiog plastikinis indas, galime naudoti paprastą puoduką) (...) spausdinti su 3D spausdintuvu galima pakankamai greitai, bet jų negalime daryti, nes korpusas automatiškai tampa ginklu“, – pavyzdį pateikė D. Antanaitis.

„Neturime apibrėžimo, kada ginklas tampa ginklu – jei kalbame, kad minos korpusas jau yra A kat. ginklas, tokiu atveju visos statybinių ir buitinių medžiagų parduotuvės privalo turėti licenciją prekiauti A kat. ginklais“, – teigė jis.

D. Antanaitis tikino, kad jo įmonė orientuojasi į užsienio rinkas, kadangi Lietuvoje dėl esamų apribojimų negali pasiūlyti konkurencingo produkto.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pažymėjo, kad Lietuvos nacionalinė gynybos pramonė yra „nišinė“. Jo teigimu, apie 60-70 proc. krašto gynybai skiriamų lėšų lieka Lietuvoje, tačiau daugiausia perkamos įvairios paslaugos, atsarginės technikos dalys, apranga ir tik maža dalimi lėšų perkama lietuviški gynybos produktai.

„Didieji investiciniai projektai yra iš kitų valstybių, kur išplėtota gynybos pramonė arba tarptautinių įmonių“, – teigė Ž. Tomkus.

„Bet kalbant apie technologijų svarbą ir įrangą, bendradarbiavimo perspektyvos plėstis tikrai yra nemenkos“, – pabrėžė viceministras.

Savo ruožtu NSGK narys Valdas Rakutis posėdyje teigė, kad Lietuvoje nežengiama „jokių esminių žingsnių“ gynybos pramonei plėtoti.

„Pas mus inovaciniuose procesuose nebuvo pilno ciklo, t.y., masinės arba pramoninės gamybos. Mes tik sukuriame prototipus, kurie gražūs parodose, bet toliau eiti negali, nes yra dar daug vaikiškų ligų, kurias jie turi“, – teigė V. Rakutis.

Jis teigė, kad sektoriaus įmonės nemato perspektyvos aktyviai investuoti į Lietuvos gynybos pramonę.

„Būtų gerai sukurti nacionalinės gynybos pramonės strategiją – konkretų daiktą, atsižvelgiant į tas galimybes, kurias mums suteikia užsakymai iš Ukrainos. Reikia sukurti pajėgumus, kurie neatsiras ta tvarka, kurią šiandien turime“, – kalbėjo parlamentaras.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra parengusi tris priemones, kuriomis galės pasinaudoti lietuviškos gynybos pramonės įmonės. Jomis bus skatinama inovacinė veikla NATO prioritetinėmis įvardinamose gynybos ir saugumo srityse.

Anot viceministro, Lietuvos gynybos pramonė galės pretenduoti į NATO Inovacijų fondo paramą, kurią sudarys 30,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, o bendras fondo dydis sieks 1 mlrd. eurų. Lietuva į fondą investuos palaipsniui, sako viceministras.

Dar 15 mln. eurų bus skiriama finansinei priemone „MILInvest“, kuria numatyta investuoti į labai mažas, mažas ir vidutines gynybos ir saugumo sektoriaus įmones. Taip pat iki 2025 m. apie 50 mln. eurų NATO gynybos šalių gynybos produktų gamintojams ketinama skirti iš gynybos inovacijų skatinimo fondo DIANA.

Anot V. Jurgučio, gynybos sektoriui gali būti pritaikyti tarptautinėse rinkose konkurencingi lietuviškos lazerių, aukštųjų technologijų inžinerijos gaminiai, gerai išplėtotas gyvybės mokslų, kosmoso ar augantis dirbtinio intelekto sektorius.

„Yra nemažai Lietuvos gamintojų nekuriančių galutinių produktų, bet gaminančių daug komponentų, kuriuos eksportuoja kitų šalių gamintojams“, – sakė jis.

V. Jurgutis kartu pritarė, kad gynybos pramonė iš tikrųjų reguliuojama netinkamai.

„Reguliavimui reikia šiokių tokių pokyčių ir čia labai svarbus bendradarbiavimo elementas. Tai nėra vienos atskiros institucijos tiek atsakomybėje, tiek galimybėje tuos pokyčius padaryti. Mes tikrai pasiruošę pilna apimti dalyvauti“, – svarstė V. Jurgutis

Lietuvos gynybos pramonės plėtra įrašyta į Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje numatyta stiprinti civilinio ir karinio sektoriaus bendradarbiavimą karinių inovacijų srityje bei parengti ir įgyvendinti gynybos ir saugumo pramones gaires, sudaryti sąlygas didinti šio sektoriaus konkurencingumą ir inovacijas.

Gynybos ir saugumo pramonės plėtros gairėmis numatoma kurti, gaminti bei eksportuoti naujus, tarptautiniu mastu konkurencingus gynybos sektoriaus produktus ir technologijas, Lietuvos gynybos pramonę integruoti į ES ir NATO narių šios srities pridėtinės vertės grandines. Taip pat, stiprinti šią pramonės šaką, kad Lietuvoje gerėtų NATO gynybinių pajėgumų veikla.