Nors savivaldybių merų rinkimai jau greičiau nei po metų, viešojoje erdvėje vis dar dažniau kalbama apie merų įgaliojimus, kuriuos siūlo nauja Savivaldos įstatymo redakcija. Tuo tarpu tai, kaip atrodys pati kova dėl postų, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bei kokius politikus iškels didžiosios partijos – dar nėra aišku.

Visgi tai nereiškia, kad politinėse partijose šis klausimas būtų nustumtas į paraštes. Partinėse struktūrose pagreitį įgauna kandidatų atrankos procesas, o politiniuose užkulisiuose vis dažniau pasigirsta „pasamprotavimų“ apie galbūt būsiančias koalicijas.  

Šiuo atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybė – ne išimtis. Į sostinės mero postą besitaikančiose politinėse jėgose jau ryškėja kandidatai, kuriuos partijų bendruomenės norėtų matyti vadovaujant šiai savivaldybei.

„Laisviečiai“ vietoj R. Šimašiaus norėtų matyti V. Mitalą

Jei tikėtume dabartinio sostinės vadovo žodžiu, kalbant apie būsimus Vilniaus miesto mero rinkimus aišku tiek, kad jie vyks rinkimų balsalapiuose nesant Remigijaus Šimašiaus pavardės. Nors, kaip pažymi R. Šimašiaus bendrapartietis iš Laisvės partijos Vytautas Mitalas – politikai kartais nuomonę linkę pakeisti.

„Esu matęs visokių sprendimų, kurie vėliau šiek tiek pakeičiami. Galbūt Remigijus Šimašius ir yra tvirtas savo žodyje, tad kol kas su tuo, ką jis pasakė dabar, ir gyvename, o toliau žiūrėsime“, – teigė politikas.

Tad kol kas, bent jau Laisvės partijos burbule, būtent V. Mitalas yra geidžiamiausias partijos kandidatas į merus Vilniuje. Tą rodo balandžio mėnesį Laisvės partijos socialiniuose tinkluose vykdyta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, ką politinė jėga turėtų deleguoti į sostinės vadovo kėdę. Keliose uždarose socialinių tinklų grupėse „laisviečių“ organizuotose apklausose be konkurencijos „išreitinguotas“ V. Mitalas. 

Už jį pasisakiusių partiečių skaičius tiesiog kartais skyrėsi nuo, pavyzdžiui, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, parlamentarės Morganos Danielės ar rinkimuose nebedalyvauti pažadėjusio R. Šimašiaus.

Pats V. Mitalas šių vidinių apklausų, panašu, nėra linkęs sureikšminti ir, kaip dažniausiai tokiais atvejais kalba politikai, sako, kad klausimas ir per ankstyvas, ir darbų per daug, kad būtų galima apie tai galvoti.

„Aš žinau, kad tarp skyriaus narių yra visokių minčių, bet kėlimosi procesas yra tik įpusėjęs, o aš pats dabar esu įsitraukęs į daugybės klausimų sprendimą Seime“, – sakė V. Mitalas, pažymėdamas, kad labiau apčiuopiamu šis klausimas taps vasarai baigiantis. 

Politikas sutiko, kad kol kas anksti spręsti ir dėl to, kaip atrodys kova dėl vieno svarbiausio posto valstybėje. Jo teigimu, gali būti ir taip, kad politinės jėgos rinkimų metu koordinuos veiksmus ir kelis bendrus kandidatus. Ne išimtis ir Laisvės partija, sako V. Mitalas, visgi pridurdamas, kad „laisviečiai“, panašu, tikisi turėti savo kandidatą.

„Bet gali būti visaip, aš tikrai neatmesčiau tokios galimybės“, – teigė parlamentaras.

Užkulisiuose tyliai kalbama, kad A. Zuoko kandidatūrą galėtų paremti „Vardan Lietuvos“

Viena iš tokių galimybių – kaip vienas iš scenarijų – politiniuose užkulisiuose jau aptarinėjama. Svarstoma, ar nebūtų pakeliui Sauliaus Skvernelio vedamai partijai „Vardan Lietuvos“ ir paskutiniuose Vilniaus mero rinkimuose R. Šimašiui pralaimėjusiam Artūrui Zuokui kooperuotis. A. Zuokas, jei šiuo metu būtų pakartotas 2019 m. mero rinkimų antrasis turas, R. Šimašių nurungtų.

A. Zuokas tvirtino, kad sprendimo, ar verta bandyti dar kartą savo laimę mero rinkimuose jis nėra priėmęs. Tačiau, neslėpė politikas, mintis apie galimybę jo atstovaujamai „Laisvės ir teisingumo“ partijai bendradarbiauti su ekspremjero vedama politine jėga jam atrodo logiška ir priimtina.

„Gali būti poreikis turėti koalicijos partnerių arba kažkokių jungtinių darinių. „Vardan Lietuvos“ šiandien yra gerai matoma politinė jėga, tai manau, kad telkimasis turėtų didesnę prasmę negu skaldymasis. Bet tai ateities klausimas“, – sakė jis.

Pasak A. Zuoko, jau dabar šios dvi politinės jėgos glaudžiai bendradarbiauja Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

„Mes dirbame mieste kaip dvi opozicinės partijos – „Laisvės ir teisingumo“ bei „Vardan Lietuvos“. Mes dirbame opozicijoje, dirbame kartu ir gana glaudžiai. Tai tas bendravimas ir bendradarbiavimas, ir požiūrių panašumas yra gana didelis. Turime, sakyčiau, gražią bendravimo tradiciją. Ar iš jos galėtų išsirutulioti kažkoks kitas bendravimas, kalbant apie artėjančius savivaldos rinkimus, tokios galimybės neatmesčiau, bet apie tai kalbėti, matyt, būtų anksti. Bet kaip opozicija mes dirbame vieningai: mes turime bendrų frakcijų posėdžių, teikiame bendrų pastabų, turime bendrų pasitarimų. Tai daro mus efektyvesne opozicija miesto taryboje“, – sakė A. Zuokas.

S. Skvernelis bendradarbiavimą įsivaizduotų tik antrajame ture   

Savo ruožtu ekspremjeras Saulius Skvernelis į tokią idėją taip pat žvelgia gana optimistiškai, tačiau kartu akcentuoja ir daugiau tokiai kooperacijai svarbių aplinkybių. Pasak jo, partija „Vardan Lietuvos“ yra pasiryžusi kelti savo kandidatą, o bendradarbiauti su kitomis jėgomis galvotų nebent antrajame rinkimų ture.

„Įmanomos koalicijos ir bendri kandidatai, bet tai labiau eitų į antrąjį turą, nes pirmajame ture mes bandysime ir pasiūlysime savo kandidatų. Nebent būtų dėlionės dėl labai rimtų koalicijų ir rimtų programinių dalykų savivaldoje. Šiuo atveju ir Vilniuje visokie variantai galimi. Dabar Artūras Zuokas yra kitos politinės partijos narys, tai jis tikrai negalėtų būti mūsų kandidatu pirmajame ture. O dėl antrojo turo – viskas yra įmanoma“, – sakė jis pažymėdamas, kad partijos struktūrose dar nėra apsispręsta dėl to, kas galėtų rungtis dėl sostinės mero posto.

„Aš tikiuosi, kad tai bus mūsų partijos kandidatas ir jį kels Vilniaus miesto skyrius“, – sakė jis.

„Tikrai pasiūlysime alternatyvą neūkiškam valdymui pastaruosius metus“, – apibendrino S. Skvernelis.

LSDP veikiausiai iškels parlamentarę R. Budbergytę

Socialdemokratai savo ruožtu mero pareigoms iškėlė ne vieną parlamentarą. Tarp partijos iškeltų kandidatų į Vilniaus merus – Algirdas Sysas, Linas Jonauskas ir Rasa Budbergytė. Ir būtent pastaroji, bent jau socialdemokratų gretose taip kalbama, yra favoritė pretenduoti į sostinės vadoves.

Kaip bus iš tikrųjų, paaiškės rugsėjo mėnesį. Tada, kaip tvirtino LSDP atstovas Justinas Argustas, LSDP tvirtins galutinį visų kandidatų į merus sąrašą.

„Socialdemokratai kandidatų į merus galutinį sąrašą tvirtins rugsėjo mėnesį vyksiančioje konferencijoje. Šiuo metu daugiau nei pusė skyrių yra išsikėlę kandidatus. O likę skyriai tai padarys netrukus, po konsultacijų su skyrių nariais. Kandidatus turėsime, kaip ankstesniuose rinkimuose, visose 60 savivaldybių. Taigi kiekviename mieste ar rajone žmonės, rinkdami merą, turės kairįjį pasirinkimą, kairiąją alternatyvą“, – teigė J. Argustas.

Konservatoriai: partijos rinkimų turbina jau sukasi

Tai, kas bus konservatorių kandidatas Vilniaus miesto rinkimuose, taip pat nėra aišku. Iki šiol viešojoje erdvėje ir politikos užkulisiuose kalbėta abstrakčiai – tik apie galimybes. Svarstyta, kad konservatoriai vilniečiams galėtų pasiūlyti rinkti dabartinį Vilniaus miesto vicemerą konservatorių Valdą Benkunską. Taip pat būta kalbų, kad TS-LKD kandidatas galėtų būti kuris nors dabartinės Vyriausybės ministras. Viešojoje erdvėje net svarstyta, kad kandidatu galėtų būti S. Skvernelio Vyriausybėje dirbęs ministras Rokas Masiulis. Visgi partijos atstovų teigimu, kol kas TS-LKD nutarimo dėl kandidatų dar nėra.

„TS-LKD aktyviai ruošiasi artėjantiems savivaldos rinkimams, konsultuojamės su mūsų skyrių vadovais savivaldybėse, diskutuojame apie galimas kandidatūras į merų pozicijas bei kandidatų sąrašus, analizuojame politinę situaciją vietos ir nacionaliniame lygiu. Tad partijos rinkimų turbina jau sukasi. Partija kandidatus savivaldos rinkimuose registruos pagal terminus, kuriuos dar patvirtins VRK. Didžiausią dėmesį skirsime tam, kad iškeltume geriausius kandidatus, o ne kad tai padarytume greičiausiai, jie bus paskelbti po atsakingų partijos struktūrų patvirtinimo“, – teigė TS-LKD partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.