Naujausios apklausos rodo, kad nuo kovo mėnesio statistiškai reikšmingų pokyčių partinių reitingų lentelėje neįvyko. Įpusėjus pavasariui didžiausią gyventojų palaikymą tebeturėjo Lietuvos politinės arenos naujokė – Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“. 

Balandžio 13–28 dienomis vykusios apklausos metu šią politinę jėgą palaikė 14,8 proc. respondentų. Kovo mėnesį ekspremjero suburtą partiją rėmė 13,2 proc. gyventojų.

Jau kuris laikas antrojoje reitingų lentelės vietoje įsitaisiusių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) palaikymas per mėnesį taip pat esmingai nesikeitė. Balandžio mėnesį LSDP turėjo 12,8 proc. apimančias simpatikų gretas, mėnesiu anksčiau socdemus rėmė 12,6 proc. gyventojų.

Iš jau kelis mėnesius užimtų pozicijų reitingų lentelėje neišjudėjo ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Nors dėl šią savaitę skelbtų kitų bendrovių  balandžio mėnesį atliktų apklausų konservatoriai turėjo progos pasidžiaugti lyderyste reitingų lentelėje, visgi „Baltijos tyrimų“ duomenimis, valdančiajai partijai kol kas tenka tik trečioji vieta. Nuo pirmojoje vietoje esančios partijos „Vardan Lietuvos“ konservatoriai atsilieka kone 5 procentiniais punktais. Taigi balandžio mėnesį TS-LKD palaikė 10 proc. gyventojų. Panaši respondentų dalis konservatoriams paramą išsakė ir mėnesiu anksčiau atliktoje apklausoje – 9,3 proc. gyventojų deklaravo simpatiją Gabrieliaus Landsbergio vedamai partijai.  

Iš esmės nesikeitė ir už trejetuko ribų esančių politinių partijų palaikymas. Naujausių apklausų duomenimis, partiją „Laisvė ir teisingumas“ balandžio mėnesį palaikė 7,2 proc. (kovo mėnesį tokių buvo 6,9 proc.), Lietuvos liberalų sąjūdį 6,4 proc. (kovą palaikymas siekė 7,5 proc.). Didesnės gyvybės ženklų ir toliau nerodo „valstiečių“ reitingas. Balandį šią partiją palaikė 4,5 proc. gyventojų (kovo mėnesį – 5,3 proc.). Panašus yra ir „darbiečių“ reitingas. Juos pavasario viduryje palaikė 4,3 proc. respondentų, prieš mėnesį tokių buvo 5,4 proc.

Reitingų lentelės dugne – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (balandžio mėnesį rėmė 2,6 proc., o kovo mėnesį – 3,5 proc.). Panašų palaikymą turi valdančioji Laisvės partija (balandžio mėn. palaikė 2 proc., o kovo mėn. – 3 proc.).

Apie 1 procentą sukasi Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų), Lietuvos žaliųjų partijos bei Lietuvos regionų partijos palaikymas. 

Trečdalis (32,8 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Prieš mėnesį nuomonės neturinčių gyventojų dalis siekė 30,1 proc.

Sociologė TS-LKD reitingais nesistebi: per valdžioje praleistą laiką nesugebėjo įgyti daugiau rėmėjų

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė, komentuodama naujausius reitingus, sakė pernelyg nesistebinti, kad panašiu metu skirtingų bendrovių darytos sociologinės apklausos rodo skirtingą paramą valdančiajai TS-LKD. Sociologės teigimu, tam yra ir logiškas paaiškinimas – apklausų metu pasirinktas skirtingas apklausų metodas. „Baltijos tyrimai“, vykdydami apklausas, nesiremia internetinėmis apklausomis, kurias pasitelkia kitos apklausų bendrovės. Būtent internetinių apklausų metu, pažymėjo R. Ališauskienė, į apklausėjo radarą gali dažniau pakliūti gyventojai, kurie priklauso dešiniosios TS-LKD elektoratui.

Bet kuriuo atveju, tęsė R. Ališauskienė, faktas, kad šiuo metu lyderėmis išlieka trys partijos – „Vardan Lietuvos“, LSDP ir TS-LKD. Būtent taip, akcentavo ji, būtų galima vertinti ir visų tyrimų bendrovių skelbiamų apklausų duomenis.

„Tarpusavio skirtumai nėra dideli, jei įvertintume kas mėnesį vykstančius pasvyravimus“, – teigė ji.

Kita vertus, anot R. Ališauskienės, galima atkreipti dėmesį į vis dar išliekantį dešiniesiems nepalankų balansą, vertinant tai, kiek apskritai žmonių remia valdančiajai daugumai, ir kiek opozicijai priklausančias partijas.

„Jeigu sudedi opozicines partijas vienoje pusėje ir koalicines – kitoje, opozicinių partijų persvara yra pakankamai didelė. Visa tai koreliuoja ir su kitomis apklausomis, kad reikalai Lietuvos gyventojų vertinami kaip einantys į blogąją pusę“, – sakė ji.

Visgi dėl politinės aritmetikos subtilybių ši opozicinių jėgų persvara yra tik sąlyginė. Centro kairės pusėje, ypač atsiradus S. Skvernelio partijai, susiklostė kur kas didesnė konkurencija nei, pavyzdžiui, centro dešinėje.

„Opozicijoje stumdymosi yra kur kas daugiau. Ten daugiau žaidėjų, kurie dalinasi elektoratą“, – sakė ji.

„Bet kuriuo atveju valdantieji per valdžioje praleistus metus „neprisiaugino“ palaikytojų. Tad opozicija gali džiaugtis didesnių palaikymu, tačiau kai tarpusavyje besivaržančių partijų yra daugiau, tai tie balsai išsiskaido“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.