Didelio materialinio nepritekliaus lygis šalyje pernai siekė 7,1 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,6 procentinio punkto. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 199 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais.

Statistikos departamento o2021 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, dalis mieste buvo 6,8 proc., kaime – 7,9 proc. Didelio materialinio nepritekliaus lygis mieste 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,4, kaime – 0,9 procentinio punkto. Didžiuosiuose miestuose 5,3 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 9,3 proc.; 2020 m. – atitinkamai 5,4 ir 10,2 proc.

Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 metų amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2020 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: 18–24 m. amžiaus grupėje padidėjo, kitose amžiaus grupėse sumažėjo, vaikų iki 18 m. – labiausiai.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis sumažėjo visose amžiaus grupėse, išskyrus 18–24 m. amžiaus grupę. Šioje grupėje didelio materialinio nepritekliaus lygis padidėjo 2,4 procentinio punkto.

Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (380 EUR), 2021 m. gyveno 36,4 proc. gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 8,9 proc. Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2021 m. gyveno 33,5 proc. asmenų.

Nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste. Namų ūkiuose, kurie negali sau leisti savaitę atostogauti ne namuose, 2021 m. gyveno 26,3 proc. miesto ir 48,9 proc. kaimo gyventojų, negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų – atitinkamai 33,9 ir 41,8 proc.

Pensinio amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys dažniau nei kiti susidūrė su išvardytais nepritekliais, išskyrus galimybę laiku sumokėti būsto nuomą, komunalinius mokesčius, būsto ir kitas paskolas, kredito įmokas ar įsigyti automobilį. Su šiais dviem nepritekliais dažniausiai susidūrė 18–24 m. amžiaus jaunimas.

Palyginti su 2020 m., jaunimo dažniau patiriami tokie nepritekliai kaip negalėjimas laiku sumokėti su būstu susijusių ir kredito įmokų, negalėjimas bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies, o ypač negalėjimas pakankamai šildyti būsto nulėmė materialinio nepritekliaus lygio padidėjimą šioje amžiaus grupėje.

Duomenys apie gyventojų materialinį nepriteklių surinkti 2021 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,7 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru.