Jei reikėtų vienu žodžiu pasakyti, kokių išteklių gausi Lietuva, daugelis mūsų, ko gero, net nesudvejoję tą pačią akimirką atsakytų – vandens. Galime pagrįstai džiaugtis, kad mūsų namuose iš čiaupo teka kokybiškas vanduo, nes jis tiekiamas išimtinai tik iš švarių požeminio vandens šaltinių, kurie kur kas geriau apsaugoti nei atviri vandenys. Nepaisant to, turime būti budrūs – Lietuvos geologijos tarnyba įspėja, kad dėl intensyvios miestų plėtros ir netinkamo buitinių nuotekų tvarkymo pastaruoju metu priemiesčiuose itin sparčiai didėja požeminių vandens telkinių tarša.

Pavojingiausia situacija – aplink didmiesčius

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgos Arustienės, kiekvienas asmuo, pasistatęs namą, prieš užregistruodamas individualų vandens gręžinį pirmiausia privalo atlikti vandens tyrimus. „Matomos tendencijos nedžiugina – vandens kokybė aplink didžiuosius miestus, jų priemiesčiuose prastėja“, – tvirtina pašnekovė.

J. Arustienės teigimu, vandens tyrimų rezultatai rodo, jog kai kurių medžiagų kiekis vandenyje nebeatitinka geriamam vandeniui taikomų reikalavimų. Gerti tokį vandenį, anot specialistės, galima tik prieš tai tinkamai jį išvalius, nes priešingu atveju rizikuojama pakenkti savo sveikatai.

„Matome, kad, pavyzdžiui, Vilniaus regione individualių gręžinių vandenyje yra padaugėję nitratų, jų koncentracija atskiruose gręžiniuose viršija geriamajam vandeniui taikomus reikalavimus, o, tarkime, Bajorų, Avižienių, Visorių, Mažųjų Pupojų apylinkėse tarša yra pasklidusi visame sluoksnyje, vanduo yra nesaugus ir tikrai jo nerekomenduojama gerti. Kauno priemiesčiuose neleistina tarša nitratais paplitusi kiek mažiau. Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų apylinkėse vanduo išsiskiria padidėjusia amonio jonų koncentracija. Amonis nėra nuodingas, tačiau tai jau įspėjimas, kad vanduo gali būti teršiamas“, – pasakoja specialistė.

Atsižvelgiant į bendras tendencijas, būtina nepamiršti, kad kiekvienas atvejis yra individualus. Norint įsitikinti, kad iš individualaus gręžinio išgaunamas vanduo yra tinkamas vartoti, būtina reguliariai atlikti vandens tyrimus. Vandenį ištirti galima bet kurioje akredituotoje laboratorijoje.

Vandenyje randama net vaistų likučių

J. Arustienė atkreipia dėmesį, kad požeminio vandens taršai paskutiniu metu bene didžiausią įtaką turi neatsakingai arba netinkamai tvarkomos individualios nuotekų sistemos. „Visi pastebime, kaip plečiasi didieji šalies miestai. Ten, kur anksčiau būdavo kolektyvinių sodų teritorijos, dirbamos žemės laukai ar paprasčiausios pievos, dabar vienas po kito kyla individualių namų kvartalai. Ir tikrai ne visuose šiuose priemiesčiuose įrengiama centralizuota nuotekų tvarkymo sistema. Labai daug namų turi įsirengę individualius vandens gręžinius, nuotekų tvarkymo įrenginius. Jeigu nuotekos tvarkomos prastai (tokių atvejų tikrai pasitaiko ne vienas ir ne du), paviršiniai teršalai netrunka prasiskverbti į vandeninguosius sluoksnius“, – tvirtina Lietuvos geologijos tarnybos atstovė.

Į klausimą, ar giliai į žemę gali prasiskverbti paviršiniai teršalai, J. Arustienė atsako, kad viską iš esmės lemia gamtinės konkrečios vietovės sąlygos: smėlingas ir molingas gruntas skirtingai sugeria nuotekas. „Esame apskaičiavę, kad teršalai gali prasiskverbti į 30–50 metrų gylį. Požeminiuose vandenyse tokiais atvejais neleistinai padidėja įvairių cheminių junginių: nitratų, nitritų, amonio, į juos taip pat gali patekti ir farmacijos preparatų, skalbiklių, ploviklių ir kitų medžiagų likučių, naujoviškų patvarių organinių teršalų“, – pasakoja pašnekovė.

Ar gamta pajėgi apsivalyti pati?

Į šį klausimą J. Arustienė atsako taip: „Pajėgi, jeigu apribotume ūkinę veiklą ir lauktume 20–30 metų, o kartais ir ilgiau.“ Anot specialistės, nors tam tikras nuotekose esančias organines atliekas ilgainiui gali natūraliai suskaidyti gamtoje: nuogulose, upėse, ežeruose ar jūrose – esantys mikroorganizmai, labai svarbu nepamiršti, kad kasmet į aplinką teršalų žmogus išleidžia vis daugiau. Be to, čia vis dažniau patenka ir pavojingų cheminių medžiagų, kurios gamtoje ilgai arba visiškai nesuyra ir dėl to neigiamai veikia tiek aplinką, tiek žmonių sveikatą. „Norėdami išvengti požeminių vandens telkinių taršos arba bent jau ją sumažinti, privalome tinkamai tvarkyti nuotekas. Jei ten, kur gyvename, nėra fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, būtina tuo atsakingai pasirūpinti patiems“, – tvirtina pašnekovė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.