Lietuvos ugdymo įstaigos ne tik atlaikė kone dvejus metus trunkančios koronaviruso krizės iššūkius. Daugeliu atvejų, aprūpintos šiuolaikinėmis nuotolinio mokymo priemonėmis ir sukaupusios naujos patirties, jos sėkmingai kompensavo praradimus laikinai nutraukus kontaktinį ugdymą.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šalies ugdymo įstaigos 2020 – 2021 m. buvo aprūpintos skaitmeniniu ugdymo turiniu, kompiuterine technika bei kita įranga, pedagogams skirtais mokymais. Iš viso tam buvo skirta 10 mln. eurų.

„Tinkamai sureagavus į precedento Lietuvos švietimo sistemoje neturėjusią situaciją pavyko ne tik išvengti didelių ugdymo proceso praradimų, bet ilgainiui net ir sustiprėti įgijus kokybiškai naujų nuotolinio ugdymo įgūdžių, priemonių ir kompetencijų.

Tą patvirtina ir geresni nei pernai šių metų brandos egzaminų rezultatai. Sukaupta patirtis ir techninis aprūpinimas padės mokyklų bendruomenėms sėkmingai atremti panašaus pobūdžio iššūkius ir ateityje, jeigu dėl epidemijų, stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų tektų laikinai nutraukti kontaktinį ugdymą“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Lietuvos ugdymo įstaigos 2020 – 2021 m. už daugiau nei 3,3 mln. eurų aprūpintos skaitmeniniu turiniu ir įvairia nuotoliniam ugdymui organizuoti reikalinga technika. Beveik trečdalis technikai pirkti skirtų lėšų buvo išleista nešiojamiesiems kompiuteriams įsigyti.

Už likusią lėšų dalį mokykloms buvo nupirkti projektoriai, stacionarūs ir planšetiniai kompiuteriai, grafinės planšetės, mikrofonai, vaizdo kameros. Investuota ir į aktualų skaitmeninį ugdymo turinį: mokyklos įsigijo įvairių edukacinių skaitmeninių platformų licencijų.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nupirkta ir išdalinta 1420 nešiojamųjų kompiuterių ir laminavimo aparatų, skirtų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams, jų darbo vietoms modernizuoti. Tam skirta per 0,8 mln eurų.

Įgyvendindama projektą „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“, NŠA ne tik padėjo mokykloms apsirūpinti trūkstamomis priemonėmis, tačiau ėmėsi ir švietimo inovacijų. Vienu iš ugdymo organizavimo prioritetų tapo mokinių elektroninio pasiekimų patikrinimo tobulinimas, plečiant informacines sistemas elektroninio testavimo ir nuotolinio mokinių darbų vertinimo procesams atnaujinti, papildyti ir skaitmenizuoti.

Taip pat atnaujinta informacinė testavimo sistema BETA, kurioje mokytojai ir mokiniai gali rasti suskaitmenintas mokinių pasiekimų patikrinimo, Mąstymo konkurso užduotis. Įvairių informacinių sistemų plėtrai, modernizavimui ir gerinimui panaudota beveik 1,6 mln. eurų.

Didžiausia suma – 3,8 mln. eurų – skirta mokytojų, mokyklų vadovų kompetencijų stiprinimui. 550 atrinktų mokytojų iš 56 savivaldybių studijavo šešių aukštųjų mokyklų parengtose programose ir įgijo papildomą dalyko kompetenciją, daugumą jų STEAM srityje, kuriai buvo teikiamas prioritetas. Dar daugiau nei 200 mokytojų, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, finansuotos profesinės pedagogikos studijos. Taip pat daliai mokytojų organizuotos magistrantūros studijos žinių gilinimui.

Daug dėmesio šiais metais NŠA skyrė specialiosioms mokymo priemonėms, padedančioms ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius, kuriems nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas, kalbos ir kalbėjimo sutrikimas arba elgesio ar emocijų sutrikimas.

Įsigytos 168 specialiosios mokymo priemonės, tarp jų komunikatoriai, begalybės tunelio skydai, interaktyvūs kilimėliai, interaktyvūs ekranai su mobiliais stovais. Tam skirta per pusę milijono eurų. Šios priemonės skirtos visų tipų mokykloms (pradinėms, progimnazijoms, pagrindinėms ir gimnazijoms) atsižvelgiant į mokyklų poreikį.