Nuo 2022 m. pradžios augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, daugiau žmonių gaus vienišo asmens išmoką. Gerokai didės ir minimali alga, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, ūgtelės bazinis pareiginės algos dydis, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

„Turime nuosekliai spręsti skurdo ir pajamų nelygybės problemą šalyje. Tikimės, kad kitąmet kylančios mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, sparčiau augančios pensijos, visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems mokamos vienišo asmens išmokos ar našlių pensijos, didėjančios socialinės išmokos padės mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kokie pokyčiai laukia tų, kurie dirba?

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2022 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 730 eurų. Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį ir apskritai šalies istorijoje. Pastarąjį kartą MMA daugiausia kilo 2013 metais – 43 eurais. Kitąmet MMA didės 88 eurais, arba 13,6 proc.

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys darbuotojui MMA gali mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo MMA, mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams kitąmet augs minimalūs pareiginės algos koeficientai. Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, atsižvelgus į bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, gaus daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.

Padidinus bazinį pareiginės algos dydį 4 eurais, t. y. iki 181 euro, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių atlyginimai vidutiniškai padidėtų 2,3 proc. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.

Kas numatyta pensininkams ir neįgaliesiems?

PENSIJOS. Nuo kitų metų siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį pensijos didėtų sparčiau, nei šiuo metu nustatyta.

„Nauja pensijų indeksavimo sistema didžiausią poveikį turės daugiau įmokų sumokėjusiems pensininkams ir tiems, kurie šiuo metu gauna mažiausias pensijas. Negalime palikti likimo valiai sunkiausiai gyvenančių senjorų, turime spręsti jų skurdo ir atskirties problemą“, – teigia ministrė M. Navickienė.

Anot M. Navickienės, keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai ateityje vis didesnį svorį skaičiuojant pensiją įgis ir asmens sumokėtos įmokos, o pati pensijų sistema taps teisingesnė.

Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija kitąmet didėtų nuo 414 eurų iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurus. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.

Visiems asmenims, kuriems priklauso vienišo asmens išmoka, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol.

Skaičiuojama, kad 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją gaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

DIDESNĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS. Nuo 2022 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą.

Kompensacijos už būsto šildymą – didesniam skaičiui žmonių

Jeigu Seimas pritars siūlymui padidinti valstybės remiamų pajamų dydį, kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.

„Valstybė siekia padėti tiems, kuriems parama ypač reikalinga. Tikiuosi, kad Seime siūlymui bus pritarta, o nepasiturintys šalies gyventojai – senjorai, vieniši asmenys, neįgalieji, tik minimalią mėnesinę algą uždirbančios ir sunkiau besiverčiančios šeimos su vaikais – papildomos finansinės naštos dėl pabrangusio šildymo nepajus. Svarbiausia, kad žmonės dėl kompensacijos laiku kreiptųsi į savo gyvenamosios vietos savivaldybę“, – sako ministrė M. Navickienė.

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gautų apie 110 tūkst. žmonių.

Šie pokyčiai įsigalios, jeigu Vyriausybės pateiktiems biudžetų projektams pritars Seimas.