Inovacijos šalyje prigyja ne visuomet. Vienoms jų žalia šviesa uždegama greitai ir paprastai, o kitoms tenka ilgai skintis kelią į dienos šviesą. Ypač dažnai su tuo susiduria naujovės sveikatos srityje. Vienas inovacijas sunkiai priima žmonės, kitoms, net ir žmonių priimamoms lengvai, priešinasi valstybė.

Jeigu į finansines inovacijas šalyje žiūrima palankiau, sveikatos srityje nauji būdai gerinti savo savijautą dažniausiai yra kritikuojami. Vis dėlto, psichiatro psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, stabilios psichikos žmonės savęs nežaloja, o jeigu bando imtis sveikatai mažiau žalingų įpročių, jiems neturi būti trukdoma: „Jie savais būdais gerina savo savijautą lyginant su tuo, jeigu to nedarytų, nes jaustųsi dar blogiau, tačiau visi iš jų tik nori atimti nieko nepasiūlant vietoje to“, – teigia R. Alekna.

Rūkantieji turi psichologinių problemų

Pasak R. Aleknos, didžioji dauguma priklausomybes turinčių asmenų, turi nesprendžiamų psichinių problemų. „Statistika rodo, kad psichoaktyvias medžiagas vartoja psichikos sutrikimus turintys žmonės, pvz. apie 50 procentų sergančiųjų šizofrenija rūko, taip pat cigarečių griebiasi apie 40 procentų depresija sergančių asmenų, tuo tarpu apie 80 procentų rūkančiųjų turi psichiatrines diagnozes. Tik 20 procentų rūkalių neturi tokių sutrikimų, kurie klasifikuojami kaip psichinės ligos“, – teigia R. Alekna.

Jo teigimu, didžioji dalis rūkančiųjų žalingu įpročiu maskuoja įsisenėjusias problemas. Taip pat, svarbu paminėti, kad lyginant psichiatrinių sutrikimų turinčius pacientus su ne psichiatrijos stacionaro pacientais, psichinių problemų turintys žmonės rūko net keliais kartais daugiau, kas kelia problemas ir pačiose gydymo įstaigose. Egzistuojant griežtiems draudimams, pacientai užtraukti dūmą bando ir tam nepritaikytose vietose: koridoriuose, tualetuose, net palatose. „Sveikatos ministro įstatymas draudžia rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose. Yra daug tokių draudimų, kurių neįmanoma laikytis. Trūksta aiškumo, logiškos struktūros“, – teigia R. Alekna.

Pasak psichiatro psichoterapeuto, net ir psichiatrines diagnozes turintys žmonės turi turėti prieigą prie objektyvios informacijos apie rūkymo žalą bei inovacijas, taip pat patiems nuspręsti, kas kiekvienam yra geriausia. Pasak R. Aleknos, negalima atimti iš žmogaus galimybės jam jaustis gerai vien tik draudžiant: „Pacientas turi turėti teisę rinktis: mes negalime jam nieko įpiršti, kaip ir negalime uždrausti jam pačiam pasirinkti. Nepaisant to, kad pacientas turi psichiatrinę diagnozę, jis pajėgus įvertinti tą informaciją ir pats daryti pokyčius“, – teigia R. Alekna.

Pasak psichiatro psichoterapeuto, vienos inovacijos sutinkamos teigiamai, o į kitas žiūrima nepalankiai dėl to, kad ne visi žmonės linkę priimti naujoves: „Vieni žmonės eina „į“, kuomet kiti eina „nuo“. Einantiems „nuo“ reikalingos skirtingos pateikimo formos“, – teigia R. Alekna. Jo teigimu, mūsų šalyje dažnai inovacijoms įsitvirtinti sunku, nes jos pateikiamos netinkamu būdu: „Jeigu inovacijos pateikiamos tiems, kurie linkę judėti į priekį, tai viskas gerai, tačiau tokių žmonių yra mažuma. Daugumai vis dar reikia suprantamai parodyti, kaip jų senas, įprastas gyvenimas gali pagerėti. Žinoma, neverčiant atsisakyti seno“, – sako psichiatras psichoterapeutas. Tačiau dažnai net ir tuomet inovacijoms tariama „ne“.

Komercinė žala svarbesnė nei žala sveikatai

Raimundo Aleknos teigimu, reikia turėti omenyje, kad visos naujovės, kurioms paprastai priešinamasi, yra komerciniai produktai. „Tai gali būti, kad ir patys geriausi vaistai ar instrumentai operacijoms, tačiau tie naujieji dalykai iš rinkos stumia senuosius, kurie labai neblogai uždirba“, – sako R. Alekna. Jo teigimu, valstybės pasipriešinimas kyla automatiškai ne tiek dėl to, kad nėra pakankamai įrodymų, jog vartojant naujuosius produktus žala bus mažesnė, bet tam, kad padarytų komercinę žalą.

„Dėl to yra organizuojamos pasipriešinimo akcijos, sukeliami nemaži skandalai, bandoma paveikti žmonių protus, kad jie nesirinktų naujų produktų“, – teigia psichiatras psichoterapeutas. Anot jo, dėl to yra itin svarbu, kad informacija būtų pateikiama objektyviai, o žmogus galėtų tai pasirinkti sąmoningai – vieną ar kitą variantą. Dažniausiai susiduriama su situacija, kad žmogui bandoma kažką uždrausti nepasiūlant nieko vietoje to, jam nelieka kito pasirinkimo.

„Anksčiau kalbėjome apie žalos mažinimą nelegalias medžiagas keičiant legaliomis. Dabar – legalias medžiagas keičiant legaliomis. Bet juk negalime uždrausti to, kas yra legalu. Belieka, kad žmogus įvertinęs visą informaciją, pasirinktų sveiką gyvenseną ar savęs žalojimą, bet komfortiškesnę savijautą tą darant, ar rinktųsi vartoti kažką, kas mažiau žaloja“, – aiškina psichiatras psichotoerapeutas.