Ar žinote, kiek kainavo jūsų gydymas? Dirbtinis apšvietimas – agresyvus saulės ir žvaigždžių konkurentas. Jaunos šeimos viliojamos į regionus. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 7-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Ar žinote, kiek kainavo jūsų gydymas?

Lietuvoje pristatyta nauja paslauga – nuo šiol galite pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokėtos sveikatos paslaugos ir vaistai. Kodėl to reikėjo ir kokią informaciją galite sužinoti?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo jų gydymas, apmokėtas iš PSDF lėšų. Imtis šios iniciatyvos VLK paskatino itin išaugęs visuomenės sąmoningumas ir domėjimasis, ką piliečiai gauna kas mėnesį mokėdami privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Kartu tai tam tikra VLK atskaitomybė šio mokesčio mokėtojams, padėsianti suprasti, kam naudojami jų pinigai ir kaip veikia solidarumo principas.

„Šia iniciatyva siekiame kelių tikslų. Pirmiausia, kad pacientai būtų geriau informuoti, kam naudojami jų pinigai. Kai pacientas yra informuotas, susidūręs su sveikatos sistema jaučiasi tvirčiau. Tai kartu tam tikra atskaitomybė prieš mokesčių mokėtojus. Norėjome paaiškinti, kaip veikia solidarumo principas, kad žmonės matytų, kiek yra išleidžiama vaistams, jiems susirgus“, – sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

Beje, sistemoje skelbiama ne tik tai, kiek sumokėta iš PSDF, bet kiek už paslaugas pacientas sumokėjo iš savo kišenės.

Visą temą rasite rubrikoje „Lietuvoje“.

Dirbtinis apšvietimas – agresyvus saulės ir žvaigždžių konkurentas

Pasibaigė tie laikai, kai sutemus sliūkindavome tamsiomis gatvėmis, o namie stengdavomės žibinti kuo mažiau lempučių. Tuomet susiformavo įsitikinimas: kuo daugiau dirbtinės šviesos, tuo geriau. Tačiau pamažu mus, kaip ir kitų išsivysčiusių šalių gyventojus, užvaldo tos pačios problemos – perteklinis apšvietimas, arba šviesos tarša.

Teodora RAŠIMAITĖ

„Gretimo namo fasado viršuje įrengti trys galingi prožektoriai, skirti namo prieigoms apšviesti. Jie sumontuoti taip, kad šviečia tiesiai į mūsų namo vakarinę fasado pusę. Šviečia taip, kad visuose šių butų kambariuose naktį galima perskaityti laikraščių straipsnių pavadinimus. Prožektorių šviesa trukdo normaliam gyventojų poilsiui, ypač pensininkams, neįgaliesiems ar ligoniams. Bendrijos pirmininkas į mūsų namo gyventojų pateiktą kolektyvinį raštišką skundą nereaguoja. Kur mums kreiptis?“ – tokį skaitytojų laišką neseniai gavome. Jame keliamas klausimas atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Nors perteklinio apšvietimo problema vis didėja, jos sprendimo būdų ir juos reglamentuojančių standartų Lietuvoje kol kas nėra.

Daugiau apie tai – rubrikoje „Aplinka“.

Jaunos šeimos viliojamos į regionus

Valstybės subsidijoms pirmam jaunų šeimų būstui mūsų šalies regionuose įsigyti šiemet, kaip ir pernai, atseikėta 10 mln. eurų. Tikimasi, kad šių lėšų pakaks 800–900 jaunų šeimų, pretenduosiančių į subsidiją įsigyjant būstą regionuose, prašymams patenkinti.

Dr. Antanas Petrauskas, socialinių problemų analitikas

Teikti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmą būstą mūsų valstybės regionuose, nevertinant jų pajamų – toks 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo tikslas.

Jauna laikoma tokia šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikų), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir yra iki 36 metų.

Be to, teisę į finansinę paskatą turės tik tos jaunos šeimos, kurių kiekvienas šeimos narys bus deklaravęs savo gyvenamąją vietą mūsų valstybėje arba bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Be reikalavimo atitikti jaunos šeimos apibrėžimą ir deklaruoti gyvenamąją vietą, teisę į finansinę paskatą pirmą būstą įsigyjanti jauna šeima turės atitikti dar ir šiuos reikalavimus: 1) nė vienas jaunos šeimos narys iki kreipimosi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, neturėjo ir kreipimosi metu neturi mūsų ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 14 kv. m; 2) įsigyja pirmąjį būstą mūsų valstybės regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 proc. mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kv. m normatyvinė vertė; 3) yra deklaravusi savo turimą turtą.

Visas straipsnis – rubrikoje „Aktualu“, o daugiau aktualių temų rasite žurnale „Savaitė“.