NT rinka: debesys nesikaupia, bet pokyčiai – neišvengiami. Mūsų darbo rinka ir auga, ir sensta. Socialinis nesaugumas mažina atlyginimus ir gadina charakterį. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 48-ojoje šių metų „Savaitėje“.

NT rinka: debesys nesikaupia, bet pokyčiai – neišvengiami

Būsto kainos didėja lėčiau nei vidutinės šalies gyventojų pajamos, tad būstas tebėra įperkamas. Tiesa, būsto paskolų palūkanų normos, buvusios vienos mažiausių, šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje. Lietuvos banko ekspertai įsitikinę, kad būsto paskolų gavėjams palankius pokyčius paskatintų didesnė konkurencija, skaidrumas ir inovacijos.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas per metinę Lietuvos banko nekilnojamojo turto (NT) konferenciją sakė, kad Vilniuje pastatytų ir parduotų naujų butų skaičius jau ne pirmus metus siekia aukštumas.

„Nesunku suprasti, iš kur toks apetitas kyla: Vilnius šiuo metu yra vienas iš sparčiausiai ir pajamomis, ir netgi gyventojų skaičiumi augančių miestų ne tik Baltijos, bet ir Vidurio Europos šalyse. Be to, galime pasidžiaugti, kad Lietuvos sostinė pamažu tampa tikru regioniniu Šiaurės ir Baltijos šalių finansinių paslaugų, informacinių ir finansinių technologijų centru. Vadinasi, Vilniuje daugėja mokių pirkėjų ir nuomininkų, kuriems reikia ir daugiau kokybiško būsto, ir daugiau modernių darbo vietų“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Panašios NT rinkos tendencijos matomos visoje šalyje. Ir toliau yra aktyvūs tiek gyvenamojo būsto, tiek komercinės paskirties patalpų segmentai. Lietuvos komercinio turto rinka darosi patraukli stambiems, patirties turintiems užsienio investuotojams.

Mūsų darbo rinka ir auga, ir sensta

Pastaraisiais metais smarkiau augantys atlyginimai neužgožia vis opesnės tampančios mūsų darbo rinkos problemos – ji sparčiai sensta, o ateityje dar labiau sens. Darbo rinkoje vyresnio amžiaus darbuotojai vis dar sunkiai randa savo vietą, taigi realybė – negailestinga.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Pasikeitus „Sodros“ vadovybei, ši institucija pradėjo dažniau teikti visuomenei socialinio pobūdžio žinių iš mūsų gyvenimo. Štai ir dabar „Sodra“ pristatė studiją, kaip pastaraisiais metais augo gyventojų darbo pajamos. Remiantis apibendrintu pajamų augimo rodikliu, vidutinės gyventojų darbo pajamos per pastaruosius metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 1 277 eurus. Tokias ir didesnes draudžiamąsias pajamas gauna kas trečias dirbantysis Lietuvoje.

Gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ir įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, padidėjo 111 eurų. Darbo pajamų augimo tempas Lietuvoje išlieka nuoseklus ir dažniau darbo pajamos didėja mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, kurių darbo pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Mažesnes nei MMA pajamas šį rugsėjį uždirbo tik 9 proc. darbuotojų. 2017 metais, dar prieš įvedant socialinio draudimo įmokų „grindis“, jų skaičius siekė 14 proc. Vadinasi, šią kartelę per dvejus metus peržengė 50 tūkst. darbuotojų. Dabar jie gaus visas draudžiamąsias pajamas būsimajai pensijai ir kartu turės visavertį darbo stažą.

Socialinis nesaugumas mažina atlyginimus ir gadina charakterį

Visuomenės pokyčius tiriantys mokslininkai sako, kad pernelyg didelis saugumo pojūtis išsivysčiusių šalių gyventojus savotiškai demoralizuoja, mažina motyvaciją stengtis, kai kuriais atvejais – net apskritai užsiimti darbine veikla. Tačiau mums tai kol kas negresia, greičiau vaikštome skustuvo ašmenimis, nejusdami užtikrintumo beveik nė vienoje gyvenimo srityje.

Teodora RAŠIMAITĖ

Neseniai draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atliktos reprezentatyvios Baltijos šalių gyventojų apklausos metu buvo vertinamas visuomenės saugumas pagal keturis pagrindinius kriterijus, užtikrinančius saugumo pojūtį, – sveikatą, gyvybę, turtą ir finansus. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos ir Latvijos žmonės labiausiai nerimauja dėl vaikų, o estai – dėl asmeninių finansų. Saugiausiai visų Baltijos šalių gyventojai jaučiasi dėl tų pačių dalykų – savo būsto, gyvybės ir sveikatos. Vis dėlto Estijos žmonės, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl jų nerimauja mažiausiai.

„Žmonių savijautą ir saugumo pojūtį visose trijose Baltijos šalyse reikėtų vertinti gana palankiai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl būsto jie jaučiasi saugiausiai. Tikėtina, kad didžioji dalis žmonių – būsto savininkai, todėl yra visiškai saugūs dėl nuosavybės, kuri jiems priklauso. Žmonių nuosavybės pojūtis yra itin stiprus, todėl jie tikri, jog namuose yra saugiausi“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pilnus straipsnius ir daugiau temų rasite naujajame žurnalo „Savaitė“ numeryje!