Šiandienos aktualijos: šaltas dušas Lietuvos eksportui, telefonų gedimai ir nesuvaldytos užkrečiamos ligos

Šiandienos aktualijos: šaltas dušas Lietuvos eksportui, telefonų gedimai ir nesuvaldytos užkrečiamos ligos


Šaltas dušas Lietuvos eksportui išėjo į naudą. Telefonų gedimai: ką reikia žinoti? Užkrečiamosios ligos dar nesuvaldytos. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 45-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Šaltas dušas Lietuvos eksportui išėjo į naudą


Praėjo penkeri metai po Vakarų įvestų ekonominių sankcijų Rusijai. Kaip laikosi didžioji mūsų kaimynė Rytuose ir mes patys? Panašu, kad mums atsisveikinimas su rizikinga rinka išėjo tik į naudą.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė primena: 2014 m. prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas sukėlė nemenką sąmyšį ir mūsų šalyje. Rusijos įvestos sankcijos lietuviškos kilmės produktams neigiamai paveikė ne tik prekybos apimtį, bet ir vartotojų lūkesčius. Mūsų gamintojai buvo priversti gana skubiai prisitaikyti: persiorientuoti į kitas rinkas, sumažinti išlaidas ar gamybos apimtį. Tačiau per tuos penkerius metus Lietuvos BVP auga pavydėtinu tempu, eksporto mastas viršija visų laikų rekordus, o gamintojų prekyba diversifikuota ne tik pagal eksporto šalis, bet ir pagal prekes. Nors Rusija vis dar išlieka svarbia eksporto partnere, lietuviškos kilmės produktai sudaro labai nedidelę dalį visos prekybos ir užleidžia vietą reeksportui iš kitų ES šalių.

REKLAMA


Nuo 2013 m. lietuviškos kilmės produktų eksportas į Rusiją susitraukė daugiau nei 400 milijonų eurų. Šiuo metu Rusijai tenka kiek mažiau nei 2 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto prekių. Tuo metu net ir įskaitant reeksportą Rusijos dalis eksporto struktūroje susitraukė nuo penktadalio 2014 m. iki 13 proc. šiemet. Svarbiausios mūsų šalies prekybos rinkos šiuo metu yra Lenkija, Vokietija bei Švedija – į šias šalis ir keliauja daugiausia šalies pramonės gaminių.


Daugiau skaitykite rubrikoje „Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: šaltas dušas Lietuvos eksportui, telefonų gedimai ir nesuvaldytos užkrečiamos ligos


Telefonų gedimai: ką reikia žinoti?


Savo kasdienybės nebeįsivaizduojame be išmaniųjų telefonų – dėl jų, rodos, kiekvienas mūsų veiksmas tapo išmanus. Tik ar tikrai žinome, kaip nesugadinti šių įrenginių, o taip nutikus – tinkamai pasirūpinti jų remontu? Patarimais dalijasi Evaldas Viselga, „Tele2“ salonuose įsikūrusių „Smart Master“ servisų vadovas.


Rūta Evelina ŠUTINYTĖ


Telefonams dažniausiai pakenkia drėgmė ir smūgis. Ką daryti, ištikus tokiai nelaimei?


Pagrindinė taisyklė telefonui sušlapus – iš karto ištraukti SIM ir atminties korteles, o jei galima išimti, – ir bateriją. Tada derėtų visas įrenginio dalis nuvalyti sausa šluoste ir kreiptis į autorizuotą taisyklą. Jeigu telefonas sudrėko nedaug, pavyzdžiui, tik patekote į liūtį, tuomet išjungtą telefoną (be baterijos ir kortelių) palikite džiūti kambario temperatūroje bent parą ir tik tada bandykite jį įjungti.


Jei įskilo telefono ekranas, rekomenduojama įrenginį parodyti specialistui – jis įvertins pažeidimo sudėtingumą. Svarbu žinoti, kad skilęs ekranas ar bet koks dėl smūgio atsiradęs gedimas yra laikomas mechaninio pobūdžio, tad tokiu atveju netaikoma gamintojo garantija. Siekiant išvengti tokių netikėtumų, išmanųjį telefoną, ypač ką tik įsigytą, rekomenduojama apdrausti.

REKLAMA


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Patarimų mugė“.


Šiandienos aktualijos: šaltas dušas Lietuvos eksportui, telefonų gedimai ir nesuvaldytos užkrečiamos ligos


Užkrečiamosios ligos dar nesuvaldytos


XX a. viduryje išsivysčiusiose šalyse buvo pradėta kalbėti, kad pagaliau galėsime užversti užkrečiamųjų ligų knygą. Deja, taip nenutiko – nors vienas infekcines ligas sanitarinėmis priemonėmis, skiepais ir antibiotikais pavyko suvaldyti, randasi naujų. O ir dalis tų, kurias manėme įveikę, vėl kelia galvą.


Ramutė ŠULČIENĖ


Kadaise užkrečiamosios ligos buvo masiškai išplitusios. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek milijonų žmonių mirė nuo infekcinių ligų ir per epidemijas, – daugiau nei per karus, žemės drebėjimus ir kitas stichines nelaimes. Tobulėjanti medicina, skiepai, antibiotikai, aplinkos ir asmens higiena, švarus vanduo ir maistas, žmonių švietimas davė puikių rezultatų – gydytojai ir mokslininkai ėmė džiūgauti manydami, kad pagaliau infekcijos pasitrauks iš žmonių gyvenimo. Besikeičiantis pasaulis pakeitė ir infekcinių ligų situaciją. „Infekcinių ligų kaita nėra naujas reiškinys, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. – Jos visuomet šiek tiek keičiasi, išnyksta, atsiranda naujų. Per pastaruosius penkiasdešimt metų naujų ligų atrasta labai daug.“

Daugiau apie tai – rubrikoje „Problema“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2024)

    Savaitė - Nr.: 47 (2024)



Daugiau >>