Skurdas Lietuvoje: trūksta maisto ar atsakomybės? Didmiesčių spūstims įveikti trūksta drąsių sprendimų. Netikėta grėsmė darbe – profesinis vėžys. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 43-iojoje šių metų „Savaitėje“.

Trūksta maisto ar atsakomybės?

Statistikos departamento skaičiai rodo, kad kas septintas Lietuvos gyventojas negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvų ar analogiško vegetariško maisto. Tiesa, tokių asmenų kasmet mažėja: 2017 m. maisto nepriteklių kentė vienas iš šešių – 17 proc. – šalies gyventojų. Remiantis Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, šiandien eilėse prie nemokamai dalijamų maisto paketų rikiuojasi 182 tūkst. lietuvių (tiek žmonių gyvena Klaipėdoje ir jos apylinkėse).

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Tad kaip čia yra: prekybos centruose – tokia gausybė maisto, tačiau lieka tiek alkanų? Skundžiamės ir giriamės gausiais derliais, per mažomis supirkimo kainomis ir tuo pat metu už Europos Sąjungas ir savo lėšas nepasiturintiesiems perkame maistą? Situacija – išties paradoksali: vieni nespėja maisto parduoti ar patiekti ant valgytojų stalo ir dėl to jį išmeta, kiti rikiuojasi eilėse prašydami kruopų, makaronų, miltų.

Apskaičiuota, kad kasmet Lietuvoje prarandame šimtus tūkstančių tonų maisto – nuo laukų iki parduotuvių lentynų. Statistiniam lietuviui, įvairiais skaičiavimais, tenka nuo 35 iki 50 kg išmetamo maisto. Ar kas bandė nagrinėti priežastis? Nejau tai – tik praeities (karo, bado, nepriteklių) aidas? O gal galima kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, skatinant viešojo maitinimo įstaigas mažinti porcijas ar papildomai apmokestinus prabangius maisto produktus, mažinti to išmetamo maisto kiekį? Ir ką daryti, kad tūkstančiai tautiečių nesirikiuotų prie nemokamai dalijamo maisto?

Plačiau apie tai – rubrikoje „Savaitės klausimas“.

Didmiesčių spūstims įveikti trūksta drąsių sprendimų

Augančios didmiesčių transporto spūstys anksčiau ar vėliau pareikalaus radikalių sprendimų. Automobilius vairuojantiems gyventojams patinka visi sprendimai, išskyrus esminius – mažinti automobilių skaičių gatvėse. Mat sudarant palankesnes sąlygas miestuose važinėti automobiliais spūsčių tik padaugėja.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Pasirodo, net 99 proc. vilniečių ir aplinkinių regionų gyventojų transporto spūstis sostinėje laiko labai svarbia problema. Beje, tai yra ir visos šalies bėda, nes taip mano 85 proc. visų Lietuvos gyventojų. Nieko nuostabaus: kaip teigia apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė, bent kartą per metus ne vienam provincijos gyventojui tenka atsidurti automobilių spūstyje.

Visgi nesibaigiančios transporto grūstys sostinės gatvėse – dar pusė bėdos. Net 71 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad spūstys yra labai svarbi ar svarbi Kauno problema (taip mano 67 proc. kauniečių). Spūstis Klaipėdoje kaip rimtą problemą įvardijo 61 proc. Lietuvos gyventojų ir 82 proc. pačių klaipėdiečių. Ir kol kas minėta problema visuose trijuose didmiesčiuose tik didėja: tūkstančiais statomi nauji butai, tūkstančiais kasmet padidėja ir automobilių skaičius. O kur dar vidinė emigracija: mūsų provincijos jaunimas emigruoja ne tik į Airiją ar Norvegiją, bet ir į tris didžiausius mūsų miestus. Kol padėtis nesikeičia, šimtai tūkstančių mūsų tautiečių, kasdien ne vieną valandą praleidžiantys automobilių spūstyse, degina ne tik degalus, bet ir savo brangų laiką, energiją bei nervus.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Lietuvoje“.

Netikėta grėsmė darbe – profesinis vėžys

Europa skambina pavojaus varpais. Senajame žemyne kasmet vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių. Iš jų daugiau kaip 120 tūkst. europiečių onkologinės ligos išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe. 80 tūkst. šių žmonių iškeliauja anapilin. Deja, dauguma europiečių vis dar menkai išmano apie vėžio grėsmę darbe. Ne išimtis – ir Lietuvos gyventojai.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Ekspertų teigimu, žmonės yra veikiami pavojingų medžiagų daugelyje darbo vietų Europoje. Kenksmingų medžiagų poveikį darbuotojai patiria gerokai dažniau, nei jiems atrodo, ir beveik visose darbo vietose. Dėl to kyla labai svarbių saugos ir sveikatos problemų.

Pavojinga laikoma bet kokia kietoji medžiaga, skystis ar dujos, galintys kelti grėsmę darbuotojų saugai ar sveikatai. Poveikis gali pasireikšti įkvėpus, prisilietus ar nurijus. Pavojingų medžiagų darbo vietose poveikis siejamas su ūminiais ir ilgalaikiais sveikatos sutrikimais, įskaitant kvėpavimo takų ligas, pavyzdžiui, astmą, rinitą, asbestozę, silikozę, žalą vidaus organams, taip pat smegenims bei nervų sistemai, ir profesinį vėžį. Tokios medžiagos gali sukelti leukemiją, plaučių ir nosies gleivinės vėžį, mezoteliomą ir kitas onkologines ligas.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Problema“.