Pensinio amžiaus žmonių laimė priklauso nuo dirbančiųjų. Nauji mokesčių sistemos pokyčiai – vėl su trenksmu. Ar išsilavinimas prieinamas visiems? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 42-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Pensinio amžiaus žmonių laimė priklauso nuo dirbančiųjų

Gyvenimas pensijoje kelia susirūpinimą ne tik mums, bet ir daugelio išsivysčiusių šalių gyventojams, kuriuos esame įpratę laikyti laimingais pensininkais. Mat investicijos į pensijų fondus taip pat neduoda pakankamai pajamų pasiturimai senatvei. Pensijų sistemų ateitį specialistai jau ima vadinti ne problema, o iššūkiu.

Teodora RAŠIMAITĖ

Neseniai investicijų bendrovė „Natixis“ paskelbė Pasaulio pensijų indeksą, kuriame šalys įvertintos pagal šalių piliečių gyvenimo kokybę išėjus į pensiją. Buvo vertinamos keturios sritys: sveikata, finansai, gyvenimo kokybė ir materialinė gerovė.

Pirmajame dešimtuke atsidūrė išsivysčiusios Vakarų valstybės, tačiau anaiptol ne visos – kai kuriose netgi turtingose šalyse į pensiją išėjusiems žmonės negarantuojamas pasiturimas gyvenimas ar bent pensinio amžiaus žmonių gyvenimas ne visai atitinka šalies turtingumo lygį. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) šiame indekse užimą 18 vietą, Jungtinė Karalystė – 17, o Čekija – 14.

Tačiau jei vadovautumės populiariu posakiu, kaip Vakarų pensininkai keliauja po pasaulį, žinoma, derėtų pasakyti, kad čekams sudėtingiau keliauti po brangesnes šalis, nes buvo vertinama, kaip žmonės laikosi gyvendami savo šalyje, kur gauna pensiją. Kad ir kaip ten būtų, gyvenimui išėjus į pensiją, nors jis ir priklauso nuo šalies gyvenimo lygio, turi reikšmės ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, tai, kiek vyriausybės savo politika ir patys žmonės skiria dėmesio gerovei senatvėje.

Daugiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.

Nauji mokesčių sistemos pokyčiai – vėl su trenksmu

Kitąmet mūsų laukia mokesčių sistemos pokyčiai. Jais bus bandoma išjudinti įsisenėjusias problemas ir atraizgyti susipynusią sistemą. Tiesa, nepaisant vadovėlinio mokesčių teisingumo, jie sulaukia nemažai neigiamų vertinimų, pabrėžiant, kad mažo biudžeto problema – šešėlinė ekonomika ir vengimas mokėti mokesčius.

Teodora RAŠIMAITĖ

Siūloma nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Dėl šių pokyčių, jeigu jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipriojo gėrimo galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina – padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelio kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro. Papildomų biudžeto pajamų tai sudarytų 53,5 mln. eurų.

Taip pat siūloma keisti vyriausybės nutarimą „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“. Ketinama padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius), nuo 1,3 iki 1,5. Taip siekiama, kad darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos, nebūtų pakeičiamas neapmokestinamais dienpinigiais ir taip būtų prisidedama prie darbuotojų socialinių garantijų didinimo.

Iš esmės yra pritariama Seimo narių registruotam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūlomas mažesnis neapmokestinamojo pajamų dydžio didėjimas 2020–2021 m. ir didesnis progresinis GPM tarifas (32 proc. vietoj 27 proc.). Tai biudžeto pajamas iš GPM padidintų 78 mln. eurų.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Ūkis“.

Išsilavinimas (ne)prieinamas visiems

Išsilavinimas laikomas kertiniu visuomenės ir valstybės gerovės pamatu. Mes tai supratome jau seniai, todėl kadaise įvedėme privalomąjį pradinį mokslą, o šiandien visiems vaikams suteikiamas nemokamas pagrindinis išsilavinimas. Lieka tik keli klausimai: ar tikrai nemokamas ir ar tikrai visiems?

Ramutė ŠULČIENĖ

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė pasakoja apie tai, kaip žmonių vaikystė susijusi su jų pasiekimais ir išsilavinimo galimybėmis. Pasak pašnekovės, amerikiečių sociologai išskiria du vaikų auginimo modelius – organizuotąjį ir natūralųjį. Pirmajam būdingas stiprus tėvų investavimas į vaikus, jie smulkmeniškai rūpinasi kiekviena vaiko gyvenimo sritimi: būrelių lankymu, vaiko savijauta, santykiais su draugais, atmosfera mokykloje ir t. t. Apie sėkmes ir nesėkmes aktyviai diskutuojama su pedagogais, aiškinama, kaip reikėtų ugdyti, mokyti jų vaikus ir kas jiems nepatinka. Vaiko ugdymui, lavinimui ir įvairiems poreikiams patenkinti tėvai skiria nemažai šeimos biudžeto lėšų. Kartais tokie tėvai vadinami vaikystės vadybininkais, nes vaikų gyvenimus jie kontroliuoja ir įvairiai struktūrizuoja nuo ankstyvų dienų.

Antrojo tipo šeimose augantys vaikai šiek tiek primena sovietinių kiemų vaikus su raktu ant kaklo. Jie gyvena savarankišką gyvenimą, o tėvai dažniausiai pasirūpina tik pagrindiniais jų poreikiais, t. y. maistu, saugumu ir pan.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Situacija“.