Prieš kainų šokinėjimą – ne valdžios, o vartotojų galia. Darbo skelbimuose – daugiau skaidrumo. Organų donorystė – dovana gyventi ar tabu tema? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 41-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Prieš kainų šokinėjimą – ne valdžios, o vartotojų galia

Kiekvienas iš mūsų norėtų galimybės pernelyg nesukti galvos, kiek išleidžia būtiniausiems maisto produktams. Taip ir būtų, jei išleistume tiek, kiek vidutinis Europos Sąjungos (ES) gyventojas – apie septintadalį, o ne trečdalį pajamų. Deja, šis skaičius niekaip nemažėja, nepaisant pirkėjų burbėjimo dėl augančių kainų ir pavienių politikų iniciatyvų.

Teodora RAŠIMAITĖ

Viena patikimiausių priemonių reguliuoti kainas – vartotojų kontrolė ir spaudimas, ir ne tik valstybinių institucijų rankomis. Vakaruose yra daug visuomeninių vartotojų organizacijų, kurios savo veikla užsiima jau ne vieną dešimtmetį, ir, nors jos neturi jokio kito poveikio, išskyrus moralinį, tai – viena iš priežasčių, leidžiančių išsivysčiusių šalių gyventojams būtiniausiems maisto produktams neišleisti trečdalio pajamų. Beje, daugelyje Europos šalių, kaip ir pas mus, mažmeninės prekybos maisto produktais rinka – gana koncentruota, oligopolinė (rinkoje yra per mažas skaičius rinkos dalyvių tikrai konkurencijai susiformuoti ir gyvuoti). Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje būtiniausiems maisto produktams gyventojai išleidžia tik apie 10 proc. pajamų, nors ten rinka – taip pat oligopolinė.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Ūkis“.

Darbo skelbimuose – daugiau skaidrumo

Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo įvesti intervalą nurodant darbo užmokestį darbo skelbimuose – siūlomo atlyginimo viršutinė ir apatinė ribos negalėtų skirtis daugiau nei 30 proc. Darbuotojų atstovai džiaugiasi šia iniciatyva, o štai darbdaviai jai nepritaria. Kodėl?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Seimo narė G. Skaistė įregistravo Darbo kodekso pataisą, kurią priėmus darbo skelbimuose pateikiama informacija būtų tikslesnė ir labiau atlieptų darbo ieškančių asmenų poreikius gauti adekvačią informaciją apie būsimą darbo užmokestį.

Darbo užmokestis skelbimuose turi būti nurodomas jau nuo šių metų liepos 27 d. Būtent tada įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, įpareigojanti darbdavį darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą. Kur skelbimas skelbiamas – darbdavio pasirinkimas, tad nurodyti atlyginimą privalu ir darbo skelbimų portaluose, ir, pavyzdžiui, darbo skelbimuose, kurie platinami socialiniuose tinkluose.

Daugiau apie tai – rubrikoje „Situacija“.

Organų donorystė – dovana gyventi ar tabu tema?

Šių metų spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra 31 342 asmenys, sutikę, kad jų audiniai ir (ar) organai po jų mirties būtų panaudoti transplantacijai, t. y. gavę donoro kortelę. Jos nesant, gydytojams lemiamą žodį taria mirusiojo artimieji. Tiesa, jiems gali kilti įvairiausių dvejonių ir baimių. Pabandykime jas išsklaidyti.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Mirtis ateina netikėtai. Niekas jos nelaukia ir visada tai – sunkus išbandymas likusiems gyviems artimiesiems. Retais atvejais, kai konstatuojama smegenų mirtis, nors kiti organai – dar gyvybingi, mirusysis gali tapti donoru. Vienas donoras viltį pasveikti ir sugrąžinti gyvenimo džiaugsmą gali net septyniems žmonėms!

„Į mūsų namus mirtis atėjo netikėtai. Mano vyrui nebuvo nė 30 metų. Turėjome svajonių, planų – sugyvenome labai gražiai, auginome vaikus. Tačiau vieną dieną įvyko nelaimė ir pakeitė mūsų gyvenimą“, – sako Irena (dėl donoro ir jo šeimos konfidencialumo vardas pakeistas).

Apie tai – rubrikoje „Problema“.